Ieškant sutarimo klaidų buvo galima išvengti

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas prognozuoja, kad prasidedanti parlamento sesija bus sunki ir sudėtinga.

Šiandien prasidedanti Seimo VIII (pavasario) sesija – paskutinis „normalus” šios kadencijos parlamentarų darbo etapas prieš rudenį vyksiančius rinkimus. Todėl nenuostabu, kad sesijos darbų programa net „braška per siūles” – vien Vyriausybė pateikė svarstyti beveik tris šimtus įvairių teisės aktų. Seimo pirmininkas V.Muntianas teigia, kad ši sesija tiek klausimų gausa, tiek jų svarba bus išskirtinė.

– Sudėtingiausias, skandalingiausias praėjusios sesijos darbas, kurio atgarsiai greičiausiai sklis dar ilgai, – Atominės elektrinės įstatymas. Ar per šį pusmetį bus tokių projektų?

– Ne, nieko panašaus nebus ir negali būti. Šis įstatymas turės didelės įtakos visos šalies ateičiai, būsimai gyvenimo kokybei. Tai, kad ypatingos svarbos įstatymas turėjo įtakos skaldant visuomenę, žinoma, labai blogai. Tikriausiai padarėme klaidą – mums reikėjo ieškoti politinių partijų sutarimo priimant įstatymo pataisas. Beje, jei iniciatoriams pavyks realizuoti savo siekį ir surinkti 50 tūkst. Lietuvos piliečių parašų, Atominės elektrinės įstatymą Seimui gali tekti svarstyti iš naujo.

– Kuriems teisės aktams per šią sesiją bus uždegta „žalia šviesa”?

– Pirmiausia – antikorupciniams įstatymams, kurių nepavyko pajudinti rudens sesijoje. Nė kiek neabejoju, kad prioritetine sritimi taps ir savivaldos reikalai, klausimai, susiję su jos reforma, tiesioginiais merų rinkimais, kurie pareikalaus ir Konstitucijos pataisų.

Ekonomikos srityje svarbiausi bus su mokesčių reforma susiję reikalai. Toliau bus priimamos visuomenei itin aktualios Teismų įstatymo pataisos. Jos nebuvo tinkamai parengtos, todėl atsirado labai daug prieštaringų siūlymų, kuriuos reikia svarstyti.

Švietimo srityje daug dėmesio bus skiriama aukštojo mokslo reformos reikalams. Įstatymo projektai jau pateikti, tačiau pirmieji požymiai rodo, kad mes, ko gero, paskubėjome, ir svarstymas gali būti gana komplikuotas.

Vienas prioritetinių pavasario sesijos klausimų – Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos ir Europos Bendrijos steigimo sutartis, ratifikavimas. Sutartis turėtų įsigalioti nuo 2009 metų sausio 1 dienos.

– Beveik kiekvieną šio Seimo sesiją „puošia” interpeliacijų teikimas. Ne išimtis ir pastaroji. Nepasitikėjimo procedūrą gali tekti iškęsti premjerui Gediminui Kirkilui, kalbama, kad ir jums eilinį kartą gali būti užkurta pirtis?

– Manau, interpeliacija – naudingas procesas, nors kartais ir lydimas pernelyg didelių emocijų. Abiem pusėms jis suteikia galimybę surasti bendrų sąlyčio taškų.

– Kovą kai kuriuose Seimo komitetuose ir komisijose prognozuojama kadrų kaita, kurios laukia nesulaukia naujieji valdančiosios koalicijos nariai – socialliberalai. Ar manote, kad pozicijos bus užleistos be kovos?

– Nemanau, kad bus labai paprasta, bet ir didelių problemų neįžvelgiu. Bus įgyvendinta tai, ką pagal Statutą numato kvotų principas, o komitetai apsispręs balsuodami.

– Pone pirmininke, ar kartais nesusimąstote, kad lygiai po metų, švenčiant Kovo 11-ąją, galite nebebūti nei parlamento vadovas, nei Seimo narys?

– Nelygu, kur ir kuo man teks būti, Kovo 11-oji visada bus prasminga šventė, susijusi su mūsų valstybingumo atkūrimu ir įtvirtinu. Tapti Seimo nariu niekada nebuvo pagrindinis ir vienintelis mano gyvenimo tikslas – veikiau atsitiktinumas nei dėsningumas. Todėl nematau jokių priežasčių, dėl kurių mano gyvenimas galėtų labai keistis.

– Ar ketverius metus praleidęs sostinėje neketinate čia įsikurti visam laikui?

– Meilė vienam ar kitam miestui ateina per tam tikrą pažinimą. Turiu prisipažinti, kad per visą kadencijos laikotarpį Vilniaus aš taip ir nepažinau. Mano pagrindinis maršrutas – nuo Seimo viešbučio iki Seimo rūmų, todėl ypatingos meilės miestui nepajutau.

Puikiai pažįstu tą kraštą, kuriame iš tiesų gyvenu, bendrauju su jo žmonėmis. Žinoma, gyvenimas kartkartėmis padaro savų korekcijų, tačiau bent jau kol kas poreikio keisti gyvenamąją vietą neturiu.