V.Šapranausko gėlės – tik mylimai

Vieni juo žavisi, kiti privengia arba uoliai skaičiuoja nuo­puolius ir pakilimus. Aktoriui ir TV laidų vedėjui Vytautui Šapranauskui aplinkinių nuomonė mažai rūpi.

Priešingai nei daugelis Lietuvos vyrų, jis nemėgsta krepšinio, nesižavi ekstremaliomis pramogomis ir, užuot viešai sveikinęs moteris Kovo 8-ąją, žarsto patarimus vyrams.

– Koks būtų jūsų palinkėjimas moterims Kovo 8-osios proga?

– Mano palinkėjimas būtų visiems vyrams. Jeigu neturite, ką padovanoti šią proga žmonai ar draugei, nupuoškite užsilikusią eglutę. Mano namuose nenupuošta eglė stovi iki balandžio. Šie metai – graži išimtis, kuri patvirtina taisyklę. Visada perku gyvą eglutę, o paskui atiduodu ją kažkam pasisodinti.

– Tik nesakykite, kad niekada nedovanojate gėlių.

– Mylintis vyras moteriai gėles dovanoja permanentiškai. Jei yra meilė, jei yra ryšys, susipranta kiekvienas, o jeigu ne – po penkiolikos sėkmingo vedybinio gyvenimo metų žmona sako: „Gal tu mane pabučiuosi?“ O vyras aikteli: „Tu ką? Išprotėjai? Po tiek metų bendro gyvenimo tokia erotika?“ Vyrams pasakysiu nuoširdų patarimą: jei norite sutaupyti pinigų, sėdėkite tą dieną namuose ir niekur neikite. Nereikės niekam gėlių dovanoti.

– O jei užsuks kaimynė pasiskolinti druskos?

– Man tai būtų staigmena, kurios nepamirščiau visą gyvenimą. Niekas neateina druskos skolintis. Manęs tikriausiai visi bijo?

– Dėmesys moteriai. Kaip jį parodote?

– Žinote, smulkios dovanos visada stiprina draugystę. Gyvenimas trumpas, todėl nėra čia ko aplinkui vaikščioti (šypsosi).

– Kovo 8-oji jums šventė ar eilinė diena?

– Eilinė diena – kai prisigeriama darbe. Geria ne vien vyrai, taip taip! Moterys dar ir kai kuriuos vyrus perspjauna. Kovo 8-oji yra tarpinis finišas tarp Naujųjų ir Velykų. Išvis Lietuvoje labai daug švenčių. Mano profesijoje jokio skirtumo, bet klerkams turėtų būti labai smagu. Ilgi savaitgaliai, po keturias dienas. Gali išlėkti paslidinėti. Kam tik skambintum – dabar visi slidinėja: vieni Andoroje, kiti Italijoje. Sūnus šiandien išvažiavo slidinėti. Sakiau, kojų nenusilaužk, o tai grįžta visi suluošinti: kam koja, kam raktikaulis lūžęs. Netraukia manęs ekstremalus sportas: nei slidinėjimas, nei krepšinis.

– Jums nepatraukli alkoholį vartojanti moteris?

– Gerianti moteris yra normalu, bet girta – baisiau už bet ką.

– Kaip dažnai alkoholis pasitaiko jūsų paties gyvenime?

– Penktas mėnuo kaip nepasitaiko. Reikia duoti organizmui pailsėti, kol kas ir darbai neleidžia. Būtų kokia savaitė laiko, tai paimprovizuotumėte ta tema (juokiasi).

– Nesunku sustoti po panašių „improvizacijų“?

– Reikia mokėti pasakyti stop. Aš pasakau tada, kai nebegaliu gerti. Kai nebeskanu, kai nebesinori. Bet čia priklauso nuo to, kiek skanu buvo iš pradžių. Toks posakis yra – „nedapergėriau“. Vadinasi, išgėriau žymiai daugiau, negu galėjau. Man būna taip, bet retai.

– Kaip elgiatės atsidūręs situacijose, kai jūs vienas blaivus, o visi girti?

– Jei ateini pavėlavęs, dažniausiai randi nebe tą tarpsluoksnį. Tu – biskvitas, o visi kiti aplink tave – jau tiramisu. Mane tas atbaido. Jei ateinu per vėlai, pasistengiu labai greitai išeiti. Oi, sakau, pamiršau mašiną užrakinti. Išeinu ir nebegrįžtu. Kam dar stoviniuoti, trypčioti, sakyti šeimininkams viso gero, jei jie tavęs neprisimins?

– Jus siutina gandai?

– Ant jų laikosi pasaulis. Labai šaltai į juos reaguoju. Brutalu taip sakyti, bet man nusispjauti, ką apie mane rašo ar kalba. Matote, šuo ir kariamas pripranta.

– Jūsų draugai nesistebi jums klijuojamų meilių gausa?

– Manęs dažnai paklausia: „Tai čia tu rimtai su ta?“ Ne, sakau, baik tu. Viskas tuo ir pasibaigia.

– Neteko niekur nei skaityti, nei girdėti, kad išsamiai pasakotumėte apie asmeninį savo gyvenimą.

– Reikia būti visišku marazmatiku, kad atsisėstum ir išsipasakotum skausmingas gyvenimo detales visai Lietuvai. Viską galima išbandyti, bet kam šitai? Jei nebūtų vaikų, asmeniškai man į tai nusispjauti. Bet jie moka skaityti laikraščius ir žurnalus. Visada esu atsakingas už savo dukrą ir sūnų. Nebe aštuoniolika metų man, atsiprašau. Balandžio 19-ąją bus penkiasdešimt.

– Gražus skaičius…

– Jeigu imsime penkiasdešimt litų, tai – gražus skaičius, bet penkiasdešimt metų – tai jau šiaip sau. Vienas bičiulis visai neseniai pasakė, na ir nugyvenai, kiek žmonių nesulaukia tokio amžiaus. Atsakiau jam, kad talentingi ir gabūs miršta labai anksti, o padugnės visada sulaukia gražaus amželio. Nejaučiu savo metų: neuždūstu lipdamas laiptais (juokiasi).

– Ir vis dar sulaukiate daugybės moterų dėmesio?

– Baikit, niekas manęs tuo dėmesiu neatakuoja. Man malonu, kai mane atpažįsta, bet dėl to nealpsta, nesistebi ir nečiupinėja.

– Tebevedate renginius?

– Taip, bet aš jau renkuosi. Vilioja tik tie, kur daug moka. Į vestuves išvis nevaikštau, nes jose visą laiką turi būti blaivus, kai aplink tave nepaliaujamai visi girtėja. Man užteko vieno karto.

– Kiek turite gerų draugų?

– Tokių yra… (skaičiuoja ant pirštų) vienas, du, na, jei ir šitą paimsime – trys. Nors šito aš neimčiau (juokiasi).

– Niekada nesvajojote turėti savo verslą?

– Kiek aplink dėl tų nuosavų biznių pražilusių ir praplikusių mano bendraklasių… Gerai, per tą laiką jie susikrovė nemenką kapitalą, gali sau leisti nedirbti. O ką veikti? Keliauti? Taip ir prasigerti gali.

– Esate cigarų klubo narys. Tai – didžioji jūsų aistra?

– Cigarų pilni mano namai. Prieš savaitę buvau kubietiškų cigarų pristatyme. Cigarų klube labai gerai jaučiuosi. Vienintelė vieta Vilniuje, kur galima rūkyti viduje. Labai mėgstu atsisėsti ir užsirūkyti. Patinka man šis procesas. Žinau, kas skanu, o kas ne.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.