Ant Parnidžio kopos uragano nuverstas Saulės laikrodis Nidoje nepaliauja kurstyti aistrų. Vieni siūlo jį kuo greičiau atstatyti, kiti kategoriškai tam priešinasi.
Saulės laikrodžio atstatymo iniciatyvos ėmusis Neringos savivaldybė gamtosaugininkų buvo perspėta: šio objekto atstatymas ne tik yra negalimas, bet ir sukels didelį visuomenės pasipriešinimą, rašo dienraštis „Klaipėda”.
Laikrodį ant Parnidžio kopos nuo pat pradžių lydėjo nesibaigiantys protestai, kulminaciją pasiekę jo statybos dieną. Anuometis Neringos savivaldybės vicemeras, atsakingas už nacionalinį parką Arvydas Urbis, protestuodamas prieš statybą, šoko į išbetonuotą pamatų duobę.
Dar sovietmečiu pradėtam projektuoti Saulės laikrodžiui Lietuvos nomenklatūra skyrė milžiniškas sumas. Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Neringos vadovas Andrejus Vaičiulis daug ginčų kėlusį objektą statė be tuometinės Aplinkos apsaugos ministerijos pritarimo. Statybos leidimo jam tada nereikėjo.
Statinio priešininkus labiausiai šokiravo pasirinkta medžiaga – granitas, iš kurios smėlynuose iškilo akmeninis obeliskas, savo „medžiaga” priešingas smėliui ir visiškai nebūdingas Kuršių nerijai.
Saulės laikrodžio idėjos šalininkams imponavo profesoriaus Liberto Klimkos surinkta senosios astronomijos medžiaga, turėjusi įsikūnyti granite ant kopos. Pasak L.Klimkos, astronominiu požiūriu Parnidžio kopa – ideali ir vienintelė Lietuvoje tokiam laikrodžiui tinkama vieta, iš kurios atsiveria įspūdingas matematinis horizontas.
Po Anatolijaus uragano buvo paskelbta, jog Neringos savivaldybė sudužusią stelą ketina atstatyti už paaukotas lėšas, iškalant dosnesnių aukotojų pavardes ciferblate. Aukojimo akcijos niekas nesiėmė organizuoti, o Neringos politikai priėmė sprendimą atstatyti stelą, tam skiriant savivaldybės lėšų.
Šiandien Kinijoje iš granito pagaminta stela parvežta riogso vienoje bendrovėje Klaipėdos rajone. Tam išleista 80 tūkst. litų.
Kol kas vienas kūrinio bedraautorių skulptorius Klaudijus Pūdymas nėra prie jos pridėjęs rankų, nes laukia tolimesnių sprendimų. Jo manymu, senojo kalendoriaus runų iškalimui granite ir aikštelės sutvarkymui prireiktų sąlygiškai nedidelės pinigų sumos – apie 100 tūkst. litų.
Neringos savivaldybės Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vedėja Zofija Macijauskienė Saulės laikrodžio atstatymą įvardija kaip remontą. Todėl jį būtina suderinti su Neringos architektu ir Kuršių nerijos nacionaliniu parku. Tačiau tokių žingsnių kol kas nesiimta.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorė Lilijana Misiulienė teigė, jog neperžiūrėjusi dokumentacijos negalėtų tvirtinti, ar reikalingi konstrukcijos pakeitimai, – juk laikrodis neatlaikė Anatolijaus uragano ir nuvirto. Laimei, jog tuo metu ant kopos nebuvo žmonių.
Pasak valdininkės, ji neabejoja, jog tokiam galingam statiniui būtinas statybos leidimas, nes Klaipėdoje statant paminklą Mažosios Lietuvos prijungimui toks leidimas iš Apskrities administracijos buvo gautas.
Apie Neringos savivaldybės ketinimus atstatyti Saulės laikrodį informuota Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė raštu savivaldybei kategoriškai pareiškė, jog objekto atstatymas yra negalimas, nes jis prieštarautų ne tik Saugomų teritorijų, bet ir Statybos įstatymų nuostatoms. Akmeninio obelisko kopose pastatymą R.Baškytė vadino klaida, kurios nebereikėtų kartoti.
Neringos meras V.Giedraitis tvirtino, jog Saugomų teritorijų departamento vadovė, susitikime savivaldybėje išgirdusi apie planus atstatyti Saulės laikrodį, žadėjo tokį didelį triukšmą, kokio dar nėra buvę. Tačiau meras įsitikinęs, jog Saulės laikrodžio atkūrimo idėja turinti daugiau draugų nei priešų.