Praėjusią savaitę nuskambėjęs JAV federalinio rezervų banko (FED) vadovo Beno Bernanke įspėjimas, kad dėl nekilnojamojo turto kreditų krizės gali bankrutuoti keli bankai Jungtinėse Valstijose, akcijų rinkoms optimizmo nesuteikė.
Šiomis dienomis pasaulio akcijų rinkose labiausiai krito finansinių institucijų, bankų, draudimo ir investicinių bendrovių akcijų kursai. Prastai sekasi ir energetikos sektoriaus įmonėms, kurių, kaip ir automobilių pramonės atstovų, vertybiniai popieriai smunka.
Didžiausių pasaulio biržų indeksai beatodairiškai krenta nuo pat vasario pabaigos. Vien antradienį Londono FTSE 100 indeksas krito 1,27 proc., Niujorko S&P 500 – 1,45 proc., Paryžiaus CAC 40 – 1,83 proc., Honkongo „Hang Seng” – 1,97 proc., Frankfurto DAX – 2,21 proc.
Vakar prekyba Europos biržose pirmą kartą per pastarąsias šešias dienas prasidėjo kilimu. Augo ir JAV ateities sandorių indeksas. Tačiau Azijos šalių biržų indeksai ir toliau smuko – jau penktą dieną iš eilės. Europos „Stoxx 600” indeksas trečiadienį prekybos pradžioje buvo pakilęs 0,8 proc. Per šiuos metus šis indeksas neteko net 14 proc. vertės. Vakar kilo ir Vokietijos, Prancūzijos, Londono biržų indeksai.
Vilniaus vertybinių popierių biržos indeksas „OMX Vilnius” vakar kilo 0,3 proc. Tačiau nuo praėjusio ketvirtadienio visų trijų Baltijos šalių biržų indeksai krito: Vilniaus – 1,3, Rygos – 1,9, Talino – net 3,5 proc.
Nerimo tarp pasaulio investicijų dalyvių įliejo FED narių diskusijos apie tai, kas šiuo metu Jungtinių Valstijų ekonomikai kelia didžiausią grėsmę: auganti infliacija ar ekonomikos nuosmukis. Kai kurių FED narių teigimu, JAV ekonomikos nuosmukis bus kur kas didesnis, nei tikisi centrinis bankas. Tikimasi, kad kovo 18 d. FED susirinkime bus apsispręsta dar kartą mažinti palūkanų normą, greičiausiai 0,5 proc. Tačiau patys FED nariai pripažįsta su siaubu galvojantys apie šią galimybę, mat kainų augimo grėsmė išlieka net lėtėjant ekonomikai.