Seimo komisijoje – diskusijos apie prokurorų galimybes viešąjį interesą ginti Konstituciniame Teisme

Seimo darbo grupėje, rengiančioje Konstitucijos bei įstatymų pataisas, kurios suteiks piliečiams ir įmonėms teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kilo diskusijos ir apie prokurorų galimybes viešąjį interesą ginti aukščiausiuoju lygiu.
Tokį siūlymą suformulavo KT Teisės departamento direktorius Ernestas Spruogis, kurio teigimu Prokuratūra turėtų turėti galimybę kreiptis į KT – bet ne iškart įtarusi teisės aktų ir Konstitucijos prieštaravimą, o perėjusi visas teismų instancijas.

Tačiau darbo grupės posėdyje dalyvavęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas sako, jog nei jis, nei jo kolegos tokios teisės niekuomet nepasigedo.

„Mūsų praktikoje nebuvo nė vieno atvejo, kai mums būtų reikėję tokios funkcijos“, – aiškino A.Valantinas.

Jam pritarė ir dauguma grupės narių, kurie suabejojo pasiūlymo tikslingumu, kai tiesiogiai į KT galės kreipsis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

„Aš asmeniškai siekčiau sustiprinti įvairių subjektų dalyvavimą, bet kadangi žinau baimę stiprios konstitucinės kontrolės, tai nedrįstu tokių dalykų siūlyti. Tada reikėtų sugrįžti prie prezidento teisės kreiptis į KT ir panašių dalykų“, – svarstė KT pirmininko patarėjas bei Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanas Egidijus Jarašiūnas.

Šiuo metu dėl Seimo priimtų įstatymų ir kitų aktų atitikties Konstitucijai į KT gali kreiptis visas Seimas arba parlamentarų grupė, Vyriausybė bei visų lygių teismai. Prokurorams ši teisė nėra suteikta, Seimo priimtų įstatymų KT patikrinti negali ir prezidentas – šalies vadovas KT gali skųsti tik Vyriausybės nutarimus.

Pernai liepą parlamentarai pritarė individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimui, tačiau piliečiai dar negali tiesiogiai kreiptis į KT, nes reikia paruošti reikiamas Konstitucijos bei kitų teisės aktų pataisas.

Pagal minėtą koncepciją, į KT galėtų kreiptis visi piliečiai, įmonės ir organizacijos, kurių konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos ir kurie yra išnaudoję visas kitas teisinės gynybos priemones.

Anot koncepcijos, kreipimosi į KT terminas galėtų būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo. Tačiau konservatorių frakcijai priklausantis Kęstutis Čilinskas siūlo terminą pradėti skaičiuoti nuo sprendimo gavimo dienos – esą kartais žmonės netyčia gali pražiopsoti, kada baigiasi kreipimosi terminas. Kiti grupės nariai laikėsi nuomonės, kad asmuo pats turi domėtis bylos eiga ir neplanuoti trijų mėnesių atostogų tuomet, kai galutinės instancijos teismas turi priimti sprendimą, kuris savo ruožtu dar galės būti skundžiamas KT.

Ba kita ko, numatoma, kad kreipimosi į KT mokestis bus minimalus, o besikreipiantieji turės galimybę prašyti atleisti juos nuo viso ar dalies šio mokesčio.

KT sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.