K. Glaveckas: socialdemokratų palikimas naujai Vyriausybei – nustekenta Lietuvos ekonomika

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas nuogąstauja, kad geri laikai Lietuvos ūkiui, kai galėjome daug skolintis ir mažinti mokesčius, jau praeityje, o ateina metas, kai reikės didinti mokesčius, grąžinti skolas ir ryžtingai kovoti su infliacija.

Jo pastebėjimais, nesistemingi ir nenuoseklūs Lietuvos Vyriausybės veiksmai pastaraisiais metais padidino krašte socialinę įtampą, smarkiai deformavo svarbiausias ekonomines proporcijas bei stipriai sumažino ekonominio augimo perspektyvas.

K. Glavecko teigimu, nepaisant statistinio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo ir darbo užmokesčio bei pensijų didėjimo, žmonių nusivylimas valstybe ir jos institucijomis vis auga.

Seimo nario nuomone, po Seimo rinkimų suformuota nauja Vyriausybė akivaizdžiai paveldės ligotą Lietuvos ekonomiką, kurios būdingiausi bruožai bus aukšta, dviženklė infliacija, išpūstas ir neefektyvus valstybės valdymas, strateginių sprendimų neapibrėžtumas, ypač energetikos srityje, nesubalansuotas biudžetas bei neefektyvi fiskalinė politika.

„Prieš pusę metų prasidėjęs Lietuvos ekonomikos nuosmukis galėjo būti stabdomas visiems susiveržiant diržus, nes kai prasidės ūkio depresija, gali nebebūti kelnių”, – teigia K. Glaveckas.

Jis yra įsitikinęs, kad Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, prakalbęs apie kitų metų biudžeto subalansavimą ir mokesčių didinimą, pamiršo paprastas pamokas, kurias jau turėjo išmokti sudarant 2008 metų biudžetą – nesvarbu, kiek procentų didinsime valstybės biudžetą, pinigų niekada visiems neužteks, jeigu nebus atliekamos esminės struktūrinės ir socialinės reformos.

Trečiadienį spaudos konferencijoje K. Glaveckas negailėjo kritikos šalies Vyriausybei, kuri, jo nuomone, po Seimo rinkimų suformuotai naujai Vyriausybei paliks vis toliau įsibėgėjančią infliaciją, visišką neaiškumą energetikos srityje, sumažėjusį Lietuvos investicinį patrauklumą bei neišspręstus mokytojų, gydytojų, ikimokyklinių ugdymo įstaigų, socialinių ir kultūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo klausimus, nes duotus pažadus reikės vykdyti kitai Vyriausybei.

„Vyriausybės veiksmai ir vykdoma politika visiškai neatižvelgia į pasaulines ekonomines tendencijas, kurios susijusios su besitęsiančia kapitalo krize, Amerikos ekonomikos recesija bei vis augančiomis energijos ir kitų gamtinių išteklių kainomis, darančiomis Lietuvos ekonomikos perspektyvas dar labiau miglotomis”, – sakė K. Glaveckas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.