Priežiūra ir dabar yra veiksminga
Gytis Tuomas,
UADBB „Kapitalo draudimo brokeris” direktorius:
– Versle visada būna sėkmių ir nesėkmių. Draudimo kompanijos bankrutuoja ir Amerikoje, ir Europos Sąjungos valstybėse. Tai yra normalus laisvos rinkos dėsnis – vieni šioje rinkoje ištveria, kiti ne. Spaudoje dabar šis bankrotas neretai vaizduojamas kaip tragedija, tačiau tai nėra taip. Šis bankrotas kaip tik parodo Lietuvos draudimo rinkos stabilumą. Tuos „Ingo Baltic” klientus ryt, poryt ar rugsėjo mėnesį apsaugos kitos draudimo kompanijos, dalį nuostolių padengs motorinis biuras, dalį dar kas nors. Aišku, kažkas nukentės, bet, pažiūrėjus bendrai, visos Lietuvos mastu, tai rinka net nesukrutėjo. Tai parodo, kad Lietuvos draudimo rinka iš esmės eina teisinga kryptimi.
Draudimo bendrovių kontrolė ir dabar yra pakankamai griežta. Galiu tai tvirtinti, kadangi dirbu šioje srityje. Žinoma, tobulėjimui ribų nėra, tad galima dar kažkokių papildomų elementų sugalvoti, papildomos informacijos ar duomenų iš bendrovių paprašyti, papildomus reikalavimus iškelti, bet, kaip sakiau, šiandien draudimo priežiūra yra gana veiksminga. Europos Sąjungoje diskutuojama apie galimybę apdrausti draudimo sutartis, kaip kad, pavyzdžiui, yra apdraudžiami gyventojų indėliai bankuose, bet to kol kas dar nėra. Tačiau jau egzistuoja perdraudimo programos. Draudimo kompanijos dalį savo rizikos perdraudžia, dalį pasilieka sau. Tad lyg ir egzistuoja kažkokia sistema, nors ji dar ir neapima visko. Europoje dar tik galvojama kurti kažkokią papildomą sistemą. Ir mums reikėtų žiūrėti į Vakarų patirtį, o ne patiems išradinėti dviratį. Jeigu jis išrastas – reikia jį nusipirkti ir važiuoti.
Keistai nuskambėjo versija, kad „Ingo Baltic” bendrovės bankrotą tyčia sukėlė kitos draudimo bendrovės, norėdamos pasiekti, kad būtų didinamos draudimo paslaugų kainos. Kiekviena draudimo bendrovė turi savo akcininkus arba šeimininkus. Tai dabar įsivaizduokime, kad keli susėdame ir sakome: „Tu, Jonai, turi bankrutuoti”. Tai nerealu.
Manau, kad dėl šio bankroto nesumažės vartotojų pasitikėjimas draudimo bendrovėmis. Galbūt tik šiek tiek pradės keistis vartotojo mąstysena – jis gali pradėti atidžiau vertinti bendroves, kriterijumi laikyti kokybę, garantijas ir patikimumą, o ne vien apsispręsti pagal paslaugos kainą. To ir linkiu vartotojui.
Komisija turi dirbti lyg centrinis bankas
Kęstutis Čilinskas,
advokatas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas:
– Reikėtų, kad Lietuvos teisės aktai, reguliuojantys draudimo sritį, būtų labiau suderinti su analogiškais Europos Sąjungos teisės aktais. ES teisės aktai draudimo bendrovių priežiūros institucijas labiau verčia domėtis, ar draudikai turi pakankamai kapitalo, kad užtikrintų įsipareigojimus, nuolatos stebėti tų bendrovių finansinę padėtį bei užtikrinti, kad niekada neatsitiktų taip, kaip dabar atsitiko Lietuvoje.
O mūsų teisės aktai nuvažiavo kiek kitokia linkme – Draudimo priežiūros komisija labai kišasi į turtinius ginčus tarp draudiko ir draudėjo, daug dėmesio skiria tokiems dalykams kaip kokios nors konkrečios sumos neišmokėjimas ar netinkamas atsakymas į kokį nors raštą. Antra, už bet kokį tokį įstatymo pažeidimą numatytos labai didelės baudos. Tuo tarpu ES teisė tokias institucijas visų pirma orientuoja ypač stipriai kontroliuoti ir taikyti sankcijas už draudimo įmonių veiklos neskaidrumą ar tokius veiksmus, kurie sumažina šių įmonių mokumą.
Tad toks teisinis reglamentavimas Lietuvoje ir atvedė į padėtį, kuri susidarė dabar. Draudimo priežiūros komisija turėtų atlikti tokią funkciją, kuri būdinga centriniam bankui, prižiūrinčiam komercinių bankų veiklą ir besirūpinančiam, kad šių klientai nenukentėtų.
Bankrutavusios bendrovės klientai, be abejo, patirs kažkokią žalą. Galima svarstyti tokią teisinę perspektyvą, kad jie kreipsis dėl žalos atlyginimo, kad tai, ką jie prarado, jiems būtų kompensuota. Nes valstybė turėjo pareigą užtikrinti, kad neįvyktų tokių atvejų. Išties buvo praleistas momentas, neapsižiūrėta šioje srityje. Tačiau reikėtų įžvelgti ne tik tos institucijos, kurią griežtai sukritikavo Ministras Pirmininkas, kaltę. Reikėtų pasverti ir politikų, kurie leidžia teisės aktus, atsakomybę. O šiaip reikia svarstyti, ar Draudimo priežiūros komisijos veikimu arba neveikimu nebuvo padaryta žala. Jeigu tarp neveikimo ir pasekmių, tai yra tos žalos, kuri dabar atsiranda žmonėms, yra priežastinis ryšys, ir tokį ryšį nustatys teismas, tuomet žala turi būti atlyginta iš valstybės biudžeto. Toks modelis numatytas Civiliniame kodekse, kai žala kyla dėl valstybės institucijų ar pareigūnų kaltės.
Reikėtų įdėmiau stebėti finansinius balansus
Darius Kremensas,
UADB „Ergo Lietuva” valdybos narys:
– Rinkoje, ypač sparčiai besivystančioje rinkoje, tokie procesai kaip bankrotas, be abejonės, įvyksta. Tik tiek kad šiuo konkrečiu atveju tai palies labai daug gyventojų. Todėl draudimo verslo nesutapatinčiau su kitokiu verslu, kaip pavyzdžiui, prekyba kokiomis nors prekėmis. Tačiau aš nemanyčiau, kad dabar reikėtų kažką imti ir labai drastiškai keisti. Lietuvoje galiojantys draudimo įstatymai ir priežiūros bei kontrolės priemonės yra pakankamai griežti ir geri.
Galbūt tik reikėtų įdėmiau stebėti įmonių finansinius balansus. Mes jau ne kartą bandėme atkreipti ir visuomenės, ir priežiūros institucijų dėmesį, kad kai kurie dalykai tikrai kelia susirūpinimą. Draudimo versle visą laiką labai svarbu atsakingai pasverti prisiimamos rizikos dydį ir įmonės kapitalizaciją. Be galo svarbu, kad priežiūros institucijos tai kontroliuotų.
Dabar susidariusi situacija yra keista. Nors Lietuvoje jau yra buvę draudimo kompanijų bankroto atvejų, tačiau tuomet, kai tie bankrotai vyko, ir įstatymdavystė buvo kitokia, ir galbūt socialinis aspektas nebuvo taip vertinamas. Dabar įvyko šioks toks teisinis paradoksas. Praktiškai yra apibrėžta visa eiga, kaip turėtų klostytis procesai esant tokiam atvejui, tačiau tai, kas vysta dabar, kai gana prieštaringa informacija teikiama tos bendrovės klientams, skamba daugybė prieštaringų komentarų, mano supratimu, yra labai negerai.
Manau, kad reikėtų galų gale autoritetingiems asmenims aiškiai pasakyti, kaip viskas bus sprendžiama. Nes dabar visuomenė tai supranta ne vien kaip „Ingo Baltic” problemą, o kaip visos draudimo rinkos problemą. Šis bankrotas tikrai turės įtakos draudimo rinkai. Tikrai turės sustiprėti priežiūra ir kontrolė, kad ateityje tokių atvejų būtų išvengta. O kiekviena krizė priverčia susimąstyti, priverčia iš naujo įvertinti savo veiklą, patikrinti visus resursus ir veiklos efektyvumą.
Arūnas Ivaškevičius