Nostradamo paslaptis

Po dešimties metų Kinija, į šalį nustūmusi JAV, taps nauja vienvaldė pasaulio galiūnė; 2023 m. pasaulyje kils didžiulė ekonomikos krizė; 2100 m. sukursime dirbtinę Saulę, o 2183-aisiais žmonės įkurs kolonijas Marse; 3797-aisiais mūsų planetos laukia žlugimas. Tokias ateities prognozes pateikia tie, kurie tikina iššifravę legendomis apipinto viduramžių genijaus Michelio de Nostredame’o (1503–1566 m.) raštus.

Visais laikais ateities spėjimas žavėjo, jaudino ir kartu baugino žmoniją. Nebuvo laikotarpio, kad neegzistuotų įvairių ateities pranašautojų bei mistikų. Vis dėlto dauguma jų nugrimzdo istorijos dulkėse ir tik kelių garsiausių vardai išliko iki mūsų dienų. Vienas tokių – M.de Nostredame’as, 1555 m. kovo 1 d. išleidęs savo pranašysčių rinkinį.

Mįslės ir mistika

Mistikas gimė Prancūzijoje, katalikybę priėmusių žydų šeimoje. Pasakojama, kad dar būdamas vaikas jis išsiskyrė neeiliniais protiniais gabumais, o suaugęs ėmėsi gydytojo praktikos ir tik įžengęs į penktą dešimtį pradėjo rašyti. M.de Nostredame’o pranašystės apima laikotarpį nuo XVI a. vidurio iki 3797 m., kai žmonija turėtų nustoti egzistuoti.

Dėl painumo skaitytojui tekstai atrodo tarsi bereikšmių žodžių kratinys, nerimuota poezija. Anot M.de Nostredame’o tekstų žinovų, tai ir yra pagrindinė jo pranašysčių vertė, kartu ir esminis trūkumas. Autorius savo raštuose vartoja miglotas, neapibrėžtas sąvokas, mįslingus kalambūrus ir alegorijas. Tai palieka erdvės abejonėms ir interpretacijoms – kuo paslaptingiau ir įmantriau užrašyta pranašystė, tuo įvairiau ją galima aiškinti.

Vis dėlto tikintieji M.de Nostredame’u teigia, kad jo stebuklingi gebėjimai nuspėti ateitį išryškėja, kai įvyksta kas nors įsimintina.

Išsipildžiusios pranašystės

Dažniausiai minima, kad M.de Nostredame’as nuspėjo Prancūzijos karaliaus Henriko II mirtį per riterių turnyrą, Spalio revoliuciją, ilgametės Josifo Stalino tironijos atėjimą. Taip pat Adolfo Hitlerio politinį iškilimą ir Antrąjį pasaulinį karą.

„Alkanų žvėrių gauja ištrūks iš narvų, Hitleriui atiteks trys ketvirtadaliai Europos. Visa tai įvyks tada, kai germanų vaikai pamirš savo vaikystę”, – taip skamba M.de Nostredame’o pranašystė apie Antrąjį pasaulinį karą.

Apie XX amžių genijus rašė: „Žmonija susižavės geležiniais žaisliukais, kurie jai pakeis dievybę. Pasaulį užplūs begalviai idiotai, kurie maldą Dievui pakeis menkniekiais. Geležinių paukščių riaumojimas pripildys erdvę. Žmonės išras stebuklingus veidrodžius. Su jais bus galima per nuotolį kalbėtis bei matyti vienam kitą.”

Politinės poezijos pradininkas?

M.de Nostredame’o gerbėjai tvirtina, kad šios pranašystės – nuoseklios meditacijos rezultatas. Esą žvelgdamas į liepsną arba vandenį autorius išgrynindavo savo sąmonę.

Esama ir daugiau teorijų. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad M.de Nostredame’as kažkaip galėjęs sužinoti senovės paslaptis. Jos esą per egiptiečius pasiekė helenus, per juos – paslaptingo tamplierių ordino riterius, o šie jas perdavė viduramžių mąstytojams.

Egzistuoja ir keistesnių aiškinimų, neva M.de Nostredame’ui pranašystes padiktavo nežemiškos civilizacijos būtybės.

Kritikų teigimu, M.de Nostredame’as buvo labai gerai susipažinęs su įvairių senovės autorių darbais, ezoterinėmis temomis ir rašydamas savo kūrinius meistriškai tuo pasinaudojo.

Kita vertus, skeptikai įsitikinę, kad M.de Nostredame’as – pervertintas poetas. Jis esą kūrė tik poeziją ir savo eiliuotuose raštuose užmaskavo veikiau to laiko politines aktualijas, o ne ateities įvykius. Daugių daugiausia, skeptikų manymu, M.de Nostredame’ą galima laikyti politinės poezijos pradininku.