Mokesčių rojui iškilo pavojus

Mažoji Alpių kunigaikštystė Lichtenšteinas atsidūrė pasaulio dėmesio centre. Vokietijos prokuratūra ėmė taip energingai persekioti nesąžiningus, slepiančius nuo valstybės mokesčius savo piliečius, kad išsigando ir kitų valstybių gyventojai, laikantys pinigus Lichtenšteino bankuose.

Antroje vasario pusėje Vokietijos prokurorai atliko plataus masto kratas Bonoje ir Kelne. Viskas prasidėjo po to, kai į jų akiratį pateko „Deutsche Post” vadovas Clausas Zumwinkelis. Šis žmogus Vokietijos paštui vadovavo 18 metų ir buvo laikomas vienu geriausių Vokietijos vadybininkų. Deja, ne sąžiningiausiu. Tyrimo metu paaiškėjo, kad į Lichtenšteino banką jis pervedė 10 mln. eurų, taip nuslėpdamas nuo valstybės daugiau kaip milijoną eurų mokesčių. Ir nors kilus skandalui C.Zumwinkelis atsistatydino, o tam iš karto pritarė Vokietijos vyriausybė, turinti 30 proc. „Deutsche Post” akcijų, Vokietijos prokuratūra kartu su Federaline žvalgybos tarnyba (BND) pažadėjo, kad tai tik plataus masto veiksmų pradžia.

Nupirkta slapta informacija

Prokurorai teigia, kad kasmet vokiečiai nesumoka valstybei apie 30 mlrd. eurų mokesčių. Buvo spėjama, kad iš jų 8 mlrd. nukeliauja į mažą Lichtenšteiną, bet Vokietija niekaip negalėjo to įrodyti.

Tačiau kai BND iš vieno buvusio Lichtenšteino banko LGT darbuotojo už 4,2 mln. eurų nupirko diską su slaptais duomenimis apie banko užsienio klientus, reikalai pajudėjo.

Diske įrašyta informacija apie derybas ir sutartis tarp banko ir jo klientų, nukopijuotos ir „juodosios sąskaitos”. Yra ir sutarčių, įgaliojančių patikėtinius valdyti svetimą turtą. Tai ir leido Vokietijos prokuratūrai išrašyti tūkstančius orderių kratoms atlikti bei suimti atskirus asmenis visoje šalies teritorijoje. Vokiečių spauda rašo, kad tarp įtariamųjų atsidūrė ir C.Zumwinkelio brolis Hartwigas. Įtariama, kad jis valstybei skolingas daug daugiau nei „Deutsche Post” direktorius. Viskas parengta ir dar platesnio masto operacijai, kuri leis sulaikyti bandančius valstybę apgauti asmenis. Kada ji bus pradėta, prokurorai neatskleidžia. Jie sako, kad taip duoda laiko visiems sukčiams prisipažinti patiems.

Diplomatinis skandalas

Tačiau Vokietijos prokuratūros pradėta operacija sukėlė diplomatinį skandalą. Lichtenšteino Kunigaikštystės sosto įpėdinis princas Aloise’as, dabar laikinai einantis ir valstybės vadovo pareigas, sušaukė spaudos konferenciją ir pareiškė, kad „prieš Lichtenšteiną pradėta ataka, kuria siekiama įbauginti kunigaikštystę”. Princas apkaltino Vokietiją pažeidus mažos valstybės suverenitetą ir pagrasino imtis teisinių priemonių prieš Vokietiją. Jis pažadėjo iš visų jėgų ginti savo šalies piliečius ir siekti, kad daigiau nebūtų paskleista jokia konfidenciali informacija, o tyrimas nebūtų atliekamas tokiais metodais, kokius pasirinko vokiečiai.

Lichtenšteinas ir pats pradėjo tyrimą. Kunigaikštystės vicepremjeras ir teisingumo ministras Klausas Tschuetscheris paskelbė, kad prokuratūra jau aiškinasi, kaip iš banko pavogtas diskas su svarbia informacija, nes taip buvo pažeistas banko indėlių slaptumo įstatymas. Ministras sakė ketinantis kreiptis teisinės pagalbos į Vokietiją, kuri, kaip jis tikisi, suteiks žinių apie savo informatorių, nors kartu prisipažino nemanąs, kad ji tai padarys. Dabar buvęs banko darbuotojas – bene labiausiai ieškomas žmogus pasaulyje. Manoma, kad jis, vos tik gavęs jam pervestus milijonus, išskrido į Australiją.

Lichtenšteino prokuratūra įtaria, kad šis „piktadarys” – tai buvęs banko LGT darbuotojas Heinrichas Kieberis. Manoma, kad jam padėjo ir keli kiti asmenys, kurių pavardės kol kas neskelbiamos.

Jau žinoma, kad iš banko pavogtoje informacijoje yra duomenų apie klientus iš JAV, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir Kanados. Šios savaitės viduryje Vokietija pareiškė esanti pasirengusi bet kuriai iš minėtų valstybių pateikti visus ją dominančius duomenis. Iš karto vokiečių turima informacija susidomėjo JAV, Australija, Suomija, Švedija ir Norvegija. Danijos mokesčių ministras Kristianas Jensenas pareiškė, kad jo šalis neketina pirkti iš Lichtenšteino banko pavogtos informacijos apie danus, bandančius išvengti mokesčių, tačiau pridūrė, kad jei Vokietija tokią informaciją suteiks nemokamai, „būtų kvaila ja nepasinaudoti”.

Labiausiai sunerimę vokiečiai

Besipiktinančių prokuratūros pradėta operacija žmonių netrūksta ir pačioje Vokietijoje. Daugybė teisininkų abejoja, ar valstybės institucija turėjo teisę pirkti neteisėtu būdu gautus duomenis ir naudoti juos teisme. Du Berlyno advokatai jau padavė į teismą Vokietijos vyriausybę ir BND už neteisėtą mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą.

Bandydama bent kiek nuslopinti konfliktą Vokietijos kanclerė Angela Merkel pakvietė į Berlyną Lichtenšteino premjerą Otmarą Haslerį. Tačiau po abiejų valstybių vadovų pokalbio konfliktas ne aprimo, o dar labiau įsiplieskė. A.Merkel, paaiškinusi, kodėl jos vyriausybei taip rūpi prispausti vengiančiuosius mokėti mokesčius, pareikalavo, kad Lichtenšteino bankuose būtų daugiau skaidrumo. O.Hasleris atkirto, kad pagal kunigaikštystės įstatymus bankai neturi teisės teikti kokią nors informaciją apie savo klientus, nors tai ir labai svarbu kažkokiam tyrimui. Tada A.Merkel Vokietijos vardu pareikalavo, kad Lichtenšteinas pakeistų savo įstatymus, ir pateikė sąrašą dokumentų, kurių kopijas norėtų turėti Vokietijos specialiosios tarnybos. Kanclerė aiškino, kad Lichtenšteinas tokius dokumentus jau pateikia Jungtinėms Valstijoms, nes tarp abiejų šalių pasirašytas atitinkamas susitarimas. JAV piliečiai turi teisę laisvai atidarinėti sąskaitas Lichtenšteino bankuose, tačiau bankai automatiškai siunčia „kontrolinius pranešimus” JAV vyriausybei.

A.Merkel net pagrasino, kad jei Lichtenšteinas nesutiks įvykdyti jos reikalavimų ir nesiims reformuoti šalies bankininkystės, jis Europoje gali pasijusti izoliuotas. Be to, Berlynas gali uždrausti savo piliečiams pervedinėti pinigus į mažos Alpių valstybės bankus. Tai būtų labai skaudus smūgis Lichtenšteinui, kurio iždas iš bankų gauna trečdalį pajamų.

Vokietiją aktyviai palaiko ir Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija, kurios generalinis direktorius Angelas Gurria griežtai sukritikavo Lichtenšteiną, sakydamas, kad toks „skrupulingas banko paslapčių saugojimas” – senų laikų atgyvena. Taip kalbėdamas A.Gurria galvoje turėjo ir Monaką bei Andorą, kuriuos kartu su Lichtenšteinu pavadino „paskutiniu mokesčių vengėjų prieglobsčiu”.

Tačiau Lichtenšteinas labiausiai piktinasi A.Merkel elgesiu. Vicepremjeras K.Tschuetscheris pareiškė, kad „toks kalbėjimo būdas jo šalyje nesulauks teigiamo atgarsio”, ir kanclerės pastabas pavadino priekabėmis, kuriomis stengiamasi atitraukti vokiečių dėmesį nuo šalies vidaus problemų, tarp kurių yra ir vengimas mokėti mokesčius.

Tačiau kol Berlyne premjeras O.Hasleris svaidė žaibus, Lichtenšteine vicepremjeras K.Tschuetscheris paliepė parengti pataisų, kurios bus padarytos kunigaikštystės teisinėje sistemoje, nekeistoje nuo 1926 metų, projektą. Jis tikina, kad jau kovą jos bus priimtos.

O.Hasleris pažadėjo, kad bankininkystės srityje Lichtenšteinas aktyviau bendradarbiaus su Europos Sąjunga, be to, peržiūrės fondų steigimo taisykles, nes būtent per fondus į Lichtenšteiną ir atkeliauja daugiausia pinigų. Vadinasi, mokesčių rojumi vadinamas Lichtenšteinas jau pasirengęs daryti nuolaidų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.