Liberalų sąjūdis skeptiškai vertina partijos „Tvarka ir teisingumas” pradėtas iniciatyvas surengti nepasitikėjimo procedūrą socialdemokratų premjerui Gediminui Kirkilui, nes esą nėra aišku, kas būtų daroma, jeigu interpeliacija pasisektų.
„Įvertindami šiandieninę situaciją ir suprasdami, kad iki Seimo rinkimų lieka daugiau nei pusė metų, mes manome, kad interpeliacija G.Kirkilui turėtų prasmės tik tokiu atveju, jeigu Seime esančios politinės jėgos būtų pasiruošusios likusiam pusmečiui imtis atsakomybės už krašto reikalus ir formuoti naują valdančiąją daugumą”, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo liberalsąjūdiečių lyderis Eligijus Masiulis.
Tačiau, pasak jo, šiandieninis parlamentas yra ypač „margas”, opozicija nėra vienalytė ir dažnai tarpusavyje nesutaria, todėl galimybė sufomuoti naują daugumą yra lygi beveik nuliui. Pasak E.Masiulio, „tvarkiečių” noras nuversti G.Kirkilą yra vertintinas kaip kerštas, o ne siekis išspręsti įsisenėjusias problemas energetikos ir švietimo srityse.
Nors Liberalų sąjūdžio lyderis kategoriškai neatmetė interpeliacijos galimybės, tačiau sakė, jog jo vadovaujama partija nepasitikėjimo procedūrą prieš premjerą parems tik paaiškėjus, ar esama potencijos sulipdyti naują daugumą.
Apie interpeliacijos G.Kirkilu iniciatyvą paskelbė opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas”. Jos atstovai jau surašė septynių klausimų, susijusių su „Leo LT” bendrovės kūrimu, dokumentą ir artimiausiu siūlys jį pasirašyti visoms opozicinėms frakcijoms bei valdančiajai koalicijai priklausantiems liberalcentristams.
Seimūnai bandys iškvosti ministrą pirmininką, kodėl jis neatsižvelgė į Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendacijas nacionalinio investuotojo bendrovėje „Leo LT” užsitikrinti du trečdalius akcijų (šiuo metu valstybės valdomoms įmonėms bendrovėje priklauso 61,7 proc. akcijų, 2/3 būtų 66,7 proc.), taip pat kodėl nesurengus viešo konkurso privačiu investuotoju buvo pasirinkta VP grupės valdoma „NDX energija”.
„Tvarkai ir teisingumui” kliūva ir tai, kad G.Kirkilo Vyriausybė su „NDX energija” derėjosi dėl nacionalinio investuotojo kūrimo naujos patronuojančios bendrovės pagrindu, nors tuo metu galiojo įstatymas, kuris numatė, jog „Leo LT” bus kuriamas „Lietuvos energijos” pagrindu.
Dar vienas energetinių klausimų blokas susijęs su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko veikimo pratęsimo reikalais – premjeras kaltinamas nedarąs nieko, kad būtų peržiūrėta Lietuvos stojimo į ES sutartis, numatanti, jog 2009 metais antrasis IAE blokas turi būti uždarytas.
Opoziciniai konservatoriai palankiai žiūri į iniciatyvas pradėti nepasitikėjimo socialdemokratų premjeru G.Kirkilu procedūrą, tačiau norėtų, jog ji būtų siejama ne tik su „Leo LT” bei kitomis energetikos sektoriaus problemomis.
Pagal Konstituciją, nepasitikėjimą Vyriausybės nariu gali pareikšti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė.
Gavęs interpeliaciją, ministras arba premjeras privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą į pateiktus klausimus, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.
Seimas, apsvarstęs ministro ar premjero atsakymus į interpeliacijos klausimus, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir 71 parlamentaro balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą. Seimo nariai taip pat gali nutarti, kad atsakymai juos tenkina – tuomet nepasitikėjimo procedūra nutrūksta be pasekmių.