Lietuvos Vyriausybės derybininkas dėl galimo Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo Aleksandras Abišala mano, kad su Europos Sąjunga įmanoma kalbėtis, tik ieškant politinių išeičių iš energetinės situacijos, kurioje Lietuva atsidurs po 2009 metų.
Jis pabrėžia, kad susitarti su Europos Sąjunga reikia iki šių metų lapkričio pabaigos, kai vyks Europos Vadovų Tarybos rudens posėdis.
„Jei jie šį rudenį nesusitars ką nors padaryti mūsų labui, tai po to nieko ir nebebus”, – ketvirtadienį susitikime su žurnalistais sakė A.Abišala, kartu pabrėždamas, kad jo darbas ir visas projektas yra diplomatinis, o ne energetinis.
Komentuodamas teisines galimybes susitarti dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo, jis tvirtino, kad spaudimu Lietuva tikrai nepasieks savo tikslo.
„Mums lieka pirmasis A variantas – ieškoti politinių išeičių, dėti tą situaciją ant stalo Europos Komisijai ir Europos Sąjungos narėms. Esu įsitikinęs, kad jie rastų būdų, kaip pritaikyti teisę, bet nespaudžiant jų. Todėl sakau – eisiu ieškoti išeičių, o ne spausti”, – kalbėjo A.Abišala.
Kaip teorines ir nerealias jis atmetė kitas dvi galimybes susitarti su ES dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo: persiderėti dėl ES stojimo sutarties bei pasinaudoti 4-ojo protokolo 4 straipsniu, kuris sako, kad iškilus sunkioms aplinkybėms, galima pasinaudoti sutarties akto 37 straipsniu, leidžiančiu EK sutikimu trejus metus nesilaikyti kai kurių straipsnių., tačiau nepažeidžiant pirmojo straipsnio, kuris sako, kad antrasis IAE reaktorius turi būti uždarytas iki 2009 metų pabaigos: „Kitaip sakant, jūs galite prašyti bet ko, tik ne IAE veiklos pratęsimo.
Net jeigu nepasisektų pratęsti Ignalinos AE darbo nė vienai dienai, jis teigė neabejojantis, kad bus rasta „kitų kompensacijų ar pagalbų”. Kaip pavyzdį A.Abišala minėjo galimą Briuselio spaudimą Lenkijai paspartinti jungties su Lietuva statybą arba papildomų taršos leidimų suteikimą Lietuvai – tai leistų nedidinti Elektrėnų elektrinės, kuri neturi pakankamai taršos leidimų ir jai tektų juos pirkti, gaminamos elektros kainos 5-8 centais.
A.Abišala teigė manantis, kad techniškai neįmanoma rasti nieko priimtiniau už IAE veiklos pratęsimą, tačiau, jo teigimu, vargu ar pavyktų pasiekti, kad ji veiktų iki naujos atominės jėgainės atidarymo.
Kita vertus, jis dar kartą pakartojo, kad esama tik 5 proc. tikimybės, jog Lietuvai pavyks susitarti su ES dėl Ignalinos jėgainės antrojo reaktoriaus veiklos pratęsimo.
Kaip svarbiausius argumentus būsimosiose derybose su ES A.Abišala įvardijo tai, jog Lietuva po Ignalinos branduolinės jėgainės uždarymo bus energetiškai nesaugi – šalis jus elektros energijos stygių, be to, ji priklausys nuo vieno elektros ir dujų tiekėjo – Rusijos.
„Iki šiol, kalbant apie galimybę pratęsti Ignalinos atominės elektrinės veiklą, buvo argumentuojama, kad tai – Lietuvos problema. Mes bandysime įrodyti, kad tai viso regiono ir ES problema”, – kalbėjo derybininkas.
Išaugsianti elektros kaina, anot jo, bus vienas paskutinių argumentų, nes jis esą Briuseliui tai nerūpi. A.Abišalos teigimu, įvairiais skaičiavimais, elektra galutiniam vartotojui po 2009 metų brangs 45-60 centų.
A.Abišala iš dalies pripažino, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo pakankamai politinės valios dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo, taip pat nebuvo koordinuojami įvairių institucijų veiksmai šiuo klausimu.
„Ar mums pavyks sukoordinuoti ir sutelkti tas pastangas – nežinau. Bet iki šiol ir nebuvo kas bandytų tai daryti. Mūsų uždavinys – greta darbo išorėje dirbti ir čia, bandant tuos vektorius sustumti į vietą”, – kalbėjo derybininkas.
Buvęs premjeras ir Vyriausybės derybininkas, pastaraisiais metais kaip privatus konsultantas dirbęs ir keliuose energetikos projektuose, A.Abišala šiam naujam darbui tikisi gauti diplomatinį – valstybės įgaliotinio specialiems pavedimams – rangą. Jį turėtų suteikti šalies prezidentas.
„2010 metai – netoli, turiu nemenką tikimybę pats gyventi tuo metu, tuo labiau, manau, kad gyvens mano vaikai ir anūkai – ir man norisi, kad Lietuvoj būtų geriau gyventi. Iš tikrųjų tai yra patriotinės paskatos”, – tvirtino A.Abišala, už darbą gausiantis simbolinį atlyginimą. Jis neslėpė, kad imtis šio darbo jį paskatino ir noras išbandyti tarpvalstybines derybas.
Jis atskleidė, kad už vadovavimą komisijai, kuri nagrinės energijos tiekimo saugumo problemas 2009 metų pabaigoje uždarius Vakaruose nesaugia laikomą Ignalinos jėgainę, jam bus mokamas 5,9 tūkst. litų mėnesio atlyginimas (iki mokesčių), o kontraktas galios iki šių metų pabaigos.
Anot A.Abišalos, praėjusį antradienį sudaryta komisija jau pradėjo aktyvų darbą, o kitą antradienį ji ketina turėti veiklos planą. Jis asmeniškai šiam darbui ketina skirti po 10 valandų per dieną, likusias 4 valandas dirbdamas su savo projektais įmonėje „A.Abišala ir partneriai”.
Ekspremjeras, dabar verslo konsultacijas teikiantis 52 metų A.Abišala Vyriausybės
derybininku paskirtas praėjusį antradienį.
Komisijoje taip pat dirba Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis, Ūkio ministerijos sekretorius Artūras Dainius, Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas, užsienio reikalų ministro patarėjas Česlovas Vytautas Stankevičius ir Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius Romas Švedas.
A.Abišala konsultavo pirmąją privačią „Mažeikių naftos” šeimininkę – JAV bendrovę „Williams”.