Daugelyje maisto gamintojų parduotuvių produktai neretai būna šviežesni ir pigesni nei prekybos centruose. Tačiau tokių prekybos vietų pirkėjai neranda, o jų pelningumu tiki ne visi gamintojai.
Kelią iki firminių parduotuvių dažniau žino aplinkiniai gyventojai ir labai maža dalis pro šalį važiuojančių žmonių, nes jiems tokios parduotuvės – pakeliui į namus.
Vieni gamintojai ir perdirbėjai sako, kad firminės parduotuvės gali išsilaikyti tik turėdamos nuosavas patalpas ir pirkėjams siūlydamos didesnę prekių įvairovę, kiti jas laiko reliktu. Tyrinėjant statistiką nesunku pamatyti, kokiais dideliais tempais gausėja prekybos tinklų parduotuvių ir kaip menkai kinta firminių parduotuvių skaičius.
Skaičiai
Statistikos departamento LŽ pateiktais duomenimis, firminių pieno produktų parduotuvių 2005 metų pradžioje Lietuvoje buvo 26, 2006-aisiais – 27, 2007 metais – 36; mėsos – atitinkamai 82, 80, 83; duonos ir konditerijos gaminių – 32, 31, 32. Prekybos tinklams priklausančių parduotuvių šalyje 2005-ųjų pradžioje buvo 453, 2006 metais – 490, 2007-aisiais – 552.
Pigu, bet nepatogu
Viena mėsos produktų firminėje parduotuvėje sutikta moteris LŽ sakė, kad apsipirkti čia užsuka retai dėl vienos priežasties – pakeliui namų link jos nėra, o vykdama į vieną parduotuvę nusipirkti mėsos, į kitą – duonos sugaištų daug laiko.
„Tačiau važiuodama pro šalį ir turėdama laiko visada sustoju čia apsipirkti. Esu nustebusi, nes kainos šioje parduotuvėje tikrai mažesnės nei didžiuosiuose prekybos centruose. Kai pirmą kartą joje apsilankiau, nusipirkau keletą gaminių paragauti – skanu. Manau, tokių gamintojų parduotuvių galėtų būti daugiau, ypač naujesniuose miesto rajonuose”, – kalbėjo pašnekovė.
Pirkėjams taip pat patogiau, kai vienoje vietoje būna kelios firminės parduotuvės, pavyzdžiui, mėsos ir pieno produktų.
LŽ įsitikino, kad didžiausio pirkėjų antplūdžio gamintojų parduotuvės sulaukia pirmąją dienos pusę – prie prekybos vietų nusidriekia eilės. Žmonės skuba nusipirkti šviežios mėsos, pieno ar duonos. O vakarykštė produkcija, už kurią prekybos centruose visada mokame vienodą kainą, kaip už šviežią, firminėse parduotuvėse dažnai parduodama daug pigiau.
„Bobučių reikalas”
AB Vilniaus paukštyno komercijos direktorius Jurgis Šeškus LŽ teigė, jog įmonės firminės parduotuvės jokiu būdu neišsilaikytų, jeigu prekiautų tik paukštiena, todėl jose pirkėjas gali rasti ir aliejaus, miltų, cukraus bei kitų kasdienio vartojimo maisto produktų. „Yra dvi firminių parduotuvių išsilaikymo sąlygos – nuosavos patalpos ir prekių įvairovė. Jeigu tų sąlygų nebus, anksčiau ar vėliau parduotuvė bankrutuos”, – pabrėžė J.Šeškus.
Dėl šių priežasčių Vilniaus paukštynas jau likvidavo kelias firmines parduotuves, nes jos per dieną „uždirbdavo” po kelis tūkstančius litų nuostolių. Šiuo metu vienintelė sostinės Antakalnio rajone esanti firminė šios bendrovės parduotuvė veikia vien dėl to, kad yra įsikūrusi nuosavose patalpose. Be to, čia jau susiformavęs nuolatinių pirkėjų būrys, jiems siūloma įsigyti kitokių prekių, tad parduotuvė išsilaiko, nors nevyksta jokios, anot pašnekovo, jos plėtros. „Firminių parduotuvių pirkėjai – žmonės, ieškantys pigesnių prekių, o tai yra vietinių kvartalo bobučių reikalas. Aišku, norėtume joms arti namų pasiūlyti pigesnės produkcijos, tačiau mūsų tikslas kitas – gauti pelno”, – šmaikščiai dėstė J.Šeškus.
Anot jo, firminės parduotuvės didelių perspektyvų neturi, tad pamažu miršta. Kai kurie gamintojai laikosi nuomonės, kad parduotuvės tėra reliktas iš „senųjų deficito laikų”, ir neturi planų plėtoti tokių parduotuvių tinklo.
„Kai dar veikė pieno kombinatai, kiekvienas jų turėjo mažą prekybos taškelį. Istoriškai gamybinėse vietose, kuriose gaminama produkcija, tokios parduotuvės yra išlikusios. Tačiau dabar pirkėjas nori turėti didesnę pasirinkimo laisvę, jam neužtenka įsigyti vien pieno produktų”, – sakė LŽ „Pieno žvaigždžių” vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.
Jis pažymėjo, kad ši pieno perdirbimo bendrovė nėra linkusi aktyviai dalyvauti prekyboje, tad ir nesvarsto galimybių bendradarbiauti su kitų maisto produktų tiekėjais, net jeigu tai pritrauktų į firmines parduotuves daugiau pirkėjų. „Firminės parduotuvės ne nuostolingos, bet jų apyvarta mums nėra labai reikšminga, – aiškino jis. – Produkcija šioms parduotuvėms teikiama tokiomis pat kainomis, kaip ir į visą rinką.”
Išsilaikyti nelengva
Vis dėlto kai kurie perdirbėjai laikosi kitokių veiklos krypčių ir į prekybos tinklų lentynas savo produkcijos nededa. Pavyzdžiui, mėsos perdirbimo bendrovės „Cesta” verslo strategija – didžiąją dalį produkcijos parduoti firminėse parduotuvėse. Jų šalyje jau yra per 30. „Firminėse bendrovės parduotuvėse parduodama apie 90 proc. visos gaminamos produkcijos. Kitą dalį nuperka maži klientai. Žinoma, tarp didžiųjų prekybos centrų nelengva išsilaikyti, tačiau jiems savo produkcijos net neplanuojame tiekti, nes tokia yra mūsų veiklos kryptis. Turime savo pirkėjus, plečiame tinklą, todėl pardavimas, nors ir ne itin sparčiai, bet didėja”, – pasakojo „Cestos” marketingo vadybininkė Eugenija Aidukaitė.
Kalbėdamas apie mažas parduotuves Konkurencijos tarybos pirmininkas Rimantas Stanikūnas dar anksčiau LŽ teigė, kad Lietuvoje savivaldybės pačios padarė klaidą, leisdamos prekybos tinklus steigti miestų centruose, o kitose šalyse jie dažniausiai pastatyti už miesto.
„Yra nuomonių, jog didieji prekybos tinklai ilgainiui gali išstumti mažas parduotuves. Tada atsirastų grėsmė, kad prekybos tinklai pradės diktuoti savo sąlygas, tarkim, didinti kainas”, – sakė jis.
Lentelė
Kai kurių produktų kainos labai skiriasi:
Specializuotose parduotuvėse / Prekybos tinkluose
Kiaulienos sprandinė 17,98 18,99
Kiaulienos nugarinė 14,90 19,99
Kumpis su kaulu 10,99 11,99
Viščiukų blauzdelės 7,29 10,99
Viščiukų sparneliai 6,86 9,49
Viščiukų kulšelės 8,88 10,69
Vištienos filė 18,77 20,99
Glaistytas sūrelis 0,77 0,89
Tepamas sūrelis „Mildutė” 2,89 2,99
Lankų varškė 2,70 2,69
Močiutės duona 3,56 3,79
Palangos, „Gojos” duona 3,14 3,19