Norvegija: tarp Bergeno ir Kvamo

Sausio pabaigoje šešios Lietuvos slaugytojos išvyko dirbti į Norvegiją, gražiausiąją – vakarinę jos dalį. Galimybę moteris palydėti ir susipažinti su Norvegijos sveikatos apsauga jas įdarbinusi bendrovė „Orange Group Baltic“ suteikė ir „Vakarų ekspreso“ žurnalistams.

Dvi dienas vykdami iš vienos vietos į kitą stebėjomės neįprastai gražiais fiordų, kalnų bei sraunių upelių ir krioklių vaizdais. Deja, sustoti nebuvo kada – tad kai kuriuos vaizdus nufotografavome pro automobilio langą.

Bergeno žuvų turguje

Lėktuvas, į kurį įsėdame Kopenhagoje, nusileidžia Bergene, antrame pagal dydį Norvegijos mieste, kuriame kadaise gyveno žymus kompozitorius Edvardas Grygas.

Iki 1299 metų šis jaukus miestas laikytas Norvegijos sostine. Jaukumo įspūdį septynių kalnų supamam miestui sukuria nedideli mediniai namai, po restauracijos išlaikę senovinę dvasią. Norint pažvelgti į miestą iš aukščiau, galima pasikelti į kalnus funikulieriumi. Bergeno centre, prieplaukoje, veikia turistus traukiantis šviežių žuvų, omarų, krevečių, krabų ir kitų jūros gėrybių turgus. Jūrinių žuvų Norvegijoje ypač gausu – nuo seniausių laikų norvegai yra žvejų tauta, eksportuojanti beveik 90 proc. visos pagautos žuvies.

Žuvis čia brangesnė nei prekybvietėse. Pardavėjas demonstruoja ją ir siūlo ragauti ikrus tiesiai iš krabo kiauto.

Žmonės malonūs ir, regis, niekur neskuba. Tarp turistų populiarūs suvenyrai, vaizduojantys skandinavų mitologines būtybes trolius, bei nacionaliniais raštais megzti drabužiai.

Kelyje: į šalčio zoną

Iš Bergeno pusantros valandos automobiliu vykstame į Kvamą.

Kelias vingiuoja tarp uolėtų kalnų, kuriais žemyn šniokščia upeliai. Pervažiuojame daugybę tunelių.

Mus lydinti „Orange Helse AS“ projektų vadybininkė Siv Tamlag pasakoja, jog tuneliai, leidžiantys susisiekti per kalnus, iškasti ne taip seniai – apie 1960 metus, kai padidėjo eismas. Anksčiau, kai pagrindinė susisiekimo priemonė buvo arkliai, kelias pavojingai vingiavo palei kalnų šlaitus ir dirgino keliaujančiųjų nervus.

Pamažu kylame vis aukščiau ir aukščiau, kol pasiekiame 600-700 metrų aukštį. Drėgną jūrinį klimatą keičia šaltesnis, namų stogus, žemę ir kalnus nuklojęs sniegas. Tačiau aukščiausia Norvegijos viršukalnė – Galhiopigenas – iškilęs net 2469 m virš jūros lygio.

Kalnuose, nuklotuose storo sniego sluoksnio, geros sąlygos slidinėti.

Sustojame pailsėti pakelės kempinge ir atsigėrę kavos vėl sėdame į automobilį. Kelias ima leistis žemyn. Aikčiodami dėl akis džiuginančių vaizdų, pravažiuojame vieną lankomiausių Norvegijos vietų – įspūdingą Steinsdalsfosseno krioklį, krentantį iš 50 metrų aukščio, ir pasiekiame Kvamą.

Kvame gyvenimas verda

Kvamas – viena iš septynių Hardangerio regiono, esančio Norvegijos vakarinėje dalyje, šalia vieno didžiausių – Hardangerio – fiordų, komunų. Jo peizažas tęsiasi palei fiordą 85 km.

Mus svetingai pasitinka Komunos Sveikatos departamento vadovė Aslaug Boen Botnen ir informacijos vadybininkas Larsas Endre Tholo.

L. E. Tholo pasakoja, jog Lietuva jiems – žinomas kraštas, mat komuna sveikatos apsaugos srityje bendrauja su Marijampolės apskritimi. Maža to, jis pats asmeniškai pažįstamas su kai kuriais čia dirbančiais lietuvių emigrantais.

„Džiaugiamės, kad jūsų slaugytojos galės mums padėti. Norime, kad jos čia prigytų ir pritrauktų daugiau žmonių“, – sakė jis.

Kvamo komunoje gyvena 8 200 žmonių.

Pristatydamas komunos istoriją vadybininkas demonstruoja skaidres. Pirmoje jų – senas vyras su didžiuliu žabų nešuliu ant pečių – įrodymas, kad žmonės čia nuo seno daug ir sunkiai dirba. Šiandien Kvame veikia metalo, valčių gamyklos, taip pat apie 250 skirtingų poilsio ir pramogų būrelių, skulptūrų muziejus, biblioteka, jaunimo klubai, sporto mokykla.

Gyvenimas komunoje virte verda. L. E. Tholo pasakoja, kaip čia labai populiarūs liaudies menai, kartą per mėnesį Kabuso meno ir kultūros centre vyksta muzikos festivaliai, dramos būrelių pasirodymai.

Čia veikia ir Hardangerio meno mokykla, nuolat organizuojanti savo darbų parodas visoje Norvegijos Karalystėje.

Nepaprastai graži gamta vilioja kinematografus – filmą apie vikingų laikus čia suka viena JAV kompanija.

Kalnuose klesti turizmas, pristatyta kotedžų, viešbučių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Norvegija: tarp Bergeno ir Kvamo"

  1. g

    y 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.