Prieš kurį laiką Vokietijoje pasirodžiusi knyga vaikams sukėlė tikrą sąmyšį. Kūrinio kritikų manymu, „nekaltas” leidinys apie paršelį ir ežiuką propaguoja neigiamą požiūrį į religiją ir „kvepia antisemitizmu”, todėl reikėtų jį uždrausti.
Michaelio Schmidto Salomono knygos pavadinimas „Kaip galiu patekti pas Dievą? Paklausė paršelis” („Wo bitte geht’s zu Gott?, fragte das kleine Ferkel”) iš pirmo žvilgsnio visiškai nekaltas. Toks atrodo ir knygos viršelis, kuriame puikuojasi Helge Nycke iliustracija – besišypsantis paršelis ir šalia esantis ežiukas. Tik šiek tiek kliudo „antireliginis” prierašas: „Tinka tiems, kurie nenori savęs apgaudinėti.”
Nori uždrausti.
Šeimos, senjorų, moterų ir jaunimo reikalų ministerija jau pareiškė, kad nori uždrausti M.Schmidto Salomono knygą, kurioje esą niekinamai kalbama apie krikščionybę, islamą ir ypač judaizmą. Specialiai sudaryta komisija kovo mėnesį nuspręs, ar knyga bus įtraukta į juodąjį sąrašą.
Ministerijos pranešime rašoma: „Knygoje tyčiojamasi iš trijų pasaulio religijų. Krikščionybės, islamo ir judaizmo vaidmuo labai kvailai nuvertinamas. Judaizmas vaizduojamas kaip nežmoniškas, barbariškas ir negailestingas tikėjimas, kuris neva siekia sugriauti kitas religijas.”
Knygos siužetas
Pasak kūrinį išleidusios leidyklos „Alibri” atstovo Gunnaro Schnedelio, ši knyga visų pirma skirta tėvams, kurie norėtų, kad jų atžalos kritiškai vertintų religiją. Jo teigimu, knygoje gana aiškiai ir paprastai atsakoma į klausimą, ar laikydamasis pasaulietinių pažiūrų vaikas kažką praranda. Leidykla netgi parengė internetinę peticiją prieš valdžios ketinimus įtraukti knygą į juodąjį sąrašą, nes mėginimai uždrausti kūrinį pažeidžia žodžio ir spaudos laisvę.
Pagrindiniai knygos veikėjai – draugai ežiukas ir paršelis. Kartą jie pamatė plakatą, kuriame skelbiama: „Jei nepažinsi Dievo, kažką prarasi.” Bičiuliai pradeda ieškoti Dievo, nors ir jaučia, kad jų gyvenime nieko netrūksta.
Pakeliui paršiukas ir ežiukas sutinka rabiną, kunigą bei muftijų. Trijų religijų atstovai atrodo grėsmingai. Rabinas grasina gyvūnėliams primindamas, kad Dievas per tvaną sunaikino pasaulį. Muftijus vaizduojamas kaip kerštingas pamokslininkas, o storas kunigas kai kuriems skaitytojams gali priminti potencialų mažamečių tvirkintoją. Pabaigoje ežiukas padaro išvadą: „Manau, kad Dievas neegzistuoja. O jeigu ir egzistuoja, tada jis tikrai negyvena sinagogoje, bažnyčioje ar mečetėje.”
Ši knyga neužkliuvo nei krikščionims, nei musulmonams, o triukšmą sukėlusiems žydams autorius M.Schmidtas Salomonas ėmė aiškinti, kad grėsmingas rabino portretas „neturi jokių sąsajų su antisemitizmu”. Be to, autorius prisipažino pats turįs žydiškų šaknų, ką, beje, išduoda jo pavardė.