Latvių jūrų pramonę alina kriminalai

Vasario pradžioje Klaipėdoje viešėjęs naujasis Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis teigė norėjęs savo akimis pamatyti ir su Ryga palyginti Klaipėdos uosto infrastruktūrą bei krovos sąlygas.

Dėl rūko I.Guodmanis tądien Klaipėdoje ne viską galėjo matyti, ką jam norėta parodyti laimėjus prieš Rygą verslo lenktynes. Tačiau vargu ar dėl to jis krimtosi – vienintelis Lietuvos uostas dar tik artėja prie 30 mln. tonų krovos (2007 metais – 27,3 mln. tonų), o trys latvių uostai – Ryga, Ventspilis ir Liepoja – nuo praėjusio dešimtmečio, kai naftotiekis net ūždavo nuo naftos, ir vėliau, užsukus rusams kranelius, viršydavo 50 mln. tonų apyvartą. 2007 metais latvių uostuose perkrauta 61 mln. tonų krovinių.

Tačiau kalbėdamasis su Lietuvos ministru pirmininku Gediminu Kirkilu ir Klaipėdos miesto meru Rimantu Taraškevičiumi I.Guodmanis turėjo įsitikinti, kad turėdama kur kas mažesnio masto jūrų pramonę Lietuvos valdžia dėl jos turi ir mažiau rūpesčių.

Nors aukšti Lietuvos pareigūnai postus praranda taip pat dažnai kaip ir latviai, tačiau skirtumas tas, kad anksčiau lietuvius erzinę sėkmingi Latvijos tranzito reikalai nė vieno politiko neįklampino taip giliai, kaip kaimynų. Klaipėdos uosto verslininkus anksčiau žavėjęs latvių gebėjimas kurti su rusais bendrą verslą ir uostuose tvyrojęs naftos kompanijų kultas pamažu praranda sektino pavyzdžio savybes ne tiek dėl šalių ekonominės padėties skirtumų, kiek dėl kriminalinio šleifo.

I.Guodmanis premjeru buvo paskirtas pernai gruodžio 20 dieną po to, kai dėl plačius politinius sluoksnius palietusios Ventspilio naftininkų bylos atsistatydino ankstesnė Aigaro Kalvičio vyriausybė.

„Lembergo byla”

Latvijos informacijos agentūra LETA pranešė, kad per Baudžiamojo proceso numatytą 18 mėnesių terminą, iki 2008 metų sausio 20 dienos, prokuratūra nespėjo pateikti teismui buvusio Ventspilio mero Aivaro Lembergo bylos ir paprašė tyrimą pratęsti. 2006 metų liepą A.Lembergo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas kulminaciją pasiekė pernai kovą, teismui leidus Ventspilio merą suimti. Vėliau kardomoji priemonė buvo sušvelninta iki namų arešto. A.Lembergui pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo, neteisėtų pajamų legalizavimo ir tarnybinių pažeidimų. Įtarimai turi ryšio su Šveicarijoje registruota Ventspilio uosto bendrovės „Kalija parks” partnere „Multinors AG”.

Šių metų vasario 1 dieną prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama nubausti A.Lembergą dėl nustatytu laiku, iki 2007 metų balandžio 1 dienos, nepateiktos pajamų ir turto deklaracijos.

A.Lembergo advokatas latvių spaudoje aiškina, kad toks žingsnis rodo prokuratūros silpnumą, kai neturint teisinių argumentų griebiamasi šiaudo. Esą pateikti deklaracijos meras negalėjęs dėl to, kad sėdint areštinėje jam buvo neleidžiama teikti jokių prašymų ir deklaracijų.

Nepaisant kriminalinės padėties rimtumo, A.Lembergas už savo garbę kaunasi su žiniasklaida. Vengdamas materialinių pretenzijų Vokietijos laikraštis „Frankfurter Allgemeiline Zeitung” neseniai sutiko sudaryti taikos sutartį su A.Lembergo atstovais ir atšaukti dar 2005 metų gegužės 23 dieną paskelbto straipsnio „Ventspilio oligarchas” teiginius.

Melagingomis pripažintos žinios, esą A.Lembergas įstūmė daugelį savivaldybės įmonių į bankrotą, kad jas pigiai nusipirktų, kad jam nepaklusnūs moka didžiulius turto mokesčius, kad asmens sargybinius išlaikė už miesto lėšas ir kt.

Įtartina laivų samda

Latvių dienraščiai vasario 13 dieną rašė, kad Latvijos ekonominė policija atliko kratas Ventspilio firmose „SSF Logistic” ir „Naftaship”, priklausančiose I.Lembergo oponento Olego Stepanovo kompanijai „SSF Group”.

Priežastis – įtartini laivų frachtai, apie kuriuos prieš Latvijos laivininkystės bendrovės akcininkų susirinkimą policijai galėjusi pareikšti kompanija „Ventspils nafta”.

Daugelį metų Ventspilio naftos įmonėje šeimininkavo A.Lembergas, tačiau nuo praėjusių metų pradžios 49 proc. Ventspilio naftos terminalo akcijų valdo užsienio kompanija „Vitol Group”. „Ventspils nafta” yra Latvijos laivininkystės, turinčios 18 laivų, 49,9 proc. akcijų dalies savininkė. Su O.Stepanovu siejamoms ofšorinėms įmonėms priklauso tik 27 proc. „Ventspils nafta” akcijų, tačiau reali jo įtaka įmonei kur kas didesnė.

Tuo metu, kai Latvijos vyriausybės vadovas lankėsi Lietuvoje, „Ventspils nafta” atstovė Olga Petersonė kreipėsi į įmonių registrą ir premjerą I.Guodmanį, prašydama nutraukti Latvijoje paplitusią praktiką, kai akcininkams nepranešus apie vietą ir laiką, organizuoti „alternatyvūs” akcininkų susirinkimai priima sprendimus, kuriais nušalinami įmonių vadovai. Oficialų Latvijos laivininkystės akcininkų susirinkimą buvo numatyta surengti vasario 15 dieną.

Latvijos laivininkystė jau kartą buvo pripažinta nukentėjusi nuo sukčių dėl 2003-2005 metais sudarytų nenaudingų laivų frachto sutarčių. Ofšorinėms firmoms perduoti laivai buvo pernuomojami, latvių nuostoliai įvertinti 40 mln. JAV dolerių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.