Lietuva turėtų įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus ir vystomojo bendradarbiavimo politikai po dvejų metu skirti 0,17 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, kas šiai dienai būtų maždaug 200 mln. litų.
Tai Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša sakė Liublianoje vykusiame neformaliame Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo ministrų susitikime.
Kaip pranešė URM, susitikime aptarti opiausi ES vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimai – ar vykdomi ES šalių finansiniai įsipareigojimai vystomojo bendradarbiavimo srityje ir kaip veikia šios politikos koordinavimo mechanizmai, nustatyti ES šalių tarpusavio susitarimais.
„Preliminariais skaičiavimais, Lietuva praėjusiais metais vystomojo bendradarbiavimo reikmėms skyrė 0,1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Todėl yra pagrindo teigti, kad iki 2010 metų pasieksime užsibrėžtą tikslą – vystomojo bendradarbiavimo reikmėms skirti 0,17 proc. BNP”, – susitikime teigė L.Talat-Kelpša.
Pasak jo, nuo 2004 metų, kai Lietuva tapo ES nare, o sykiu – ir šalimi, teikiančia paramą, vystomojo bendradarbiavimo finansavimas išaugo daugiau nei du kartus – nuo 0,04 iki 0,1 proc., o absoliučiais skaičiais – net keturis kartus (nuo 25 mln. iki 96 mln. litų).
„Kad ir kaip keistai neskambėtų, sparčiai augantis šalies ūkis šiandien kelia nemažą galvos skausmą vystomajam bendradarbiavimui, kadangi dėl spartaus ūkio augimo atitinkamai didėja ir dalis BNP, kurias turėtume skirti šios politikos finansavimui. Pavyzdžiui, 2007 metų pradžioje prognozuotas 6-7 proc. Lietuvos ūkio augimas, tačiau metų pabaigoje jis pasiekė net 8,7 proc. Tai reiškia, kad metų pabaigoje perskaičiavę rodiklius matome akivaizdų minusą tarp to, ką planavome, ir to, ką realiai turėtume skirti. Manau, kad šitokia padėtis susidarė ir kitose neseniai į ES įstojusiose valstybėse”, – Lietuvos patirtimi dalijosi URM sekretorius.
Jis taip pat priminė, kad pernai patvirtinusios vystomojo bendradarbiavimo elgesio taisykles ES šalys įsipareigojo aktyviau bendradarbiauti vykdant paramos projektus, ir pakvietė paremti Europos humanitarinio universiteto veiklą Lietuvoje.
„Esame dėkingi partneriams Baltijos regione, Šiaurės ir Vidurio Europoje už konkrečią paramą Europos humanitarinio universiteto veiklai ir kviečiame prisijungti kitas ES šalis”, – sakė L.Talat-Kelpša.
Vystomojo bendradarbiavimo politika – nauja Lietuvos užsienio politikos sritis, kuria siekiama padėti skurstančioms ir persitvarkyti siekiančioms pasaulio valstybėms. Pagal 2006 metais Vyriausybės patvirtintus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos nuostatus prioritetinėmis išskirtos Rytų Europos ir Pietų Kaukazo valstybės, taip pat Irakas ir Afganistanas.
Lietuva yra įsipareigojusi iki 2010 metų padidinti vystomojo bendradarbiavimo apimtis iki 0,17 proc. BNP. Šios dienos paskaičiavimais tai sudarytų apie 200 mln. litų.
2007 metais URM užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 62,5 proc. Lietuvos gyventojų pritaria nuostatai, kad Lietuva turėtų padėti besivystančioms šalims.