Nuo azartinių žaidimų priklausomų žmonių prašymai neįleisti jų į kazino nėra jokia kliūtis patekti prie lošimų stalo ar automato.
Prasilošia pusrūsiuose
Priklausomybė nuo azartinių lošimų žmogų ne tik gali paversti skurdžiumi, bet ir privesti prie savižudybės.
Tuo įsitikino klaipėdietė Svetlana, kurios gyvenimo draugas, kenčiantis dėl nesuvaldomos aistros azartiniams žaidimams, ne kartą pralošė dideles sumas pinigų ir dėl to tris kartus bandė žudytis. „Jis ir pats žino, kad yra priklausomas nuo lošimų. Todėl parašė ir pas notarą patvirtino prašymą neįleisti jo į lošimo namus. Tačiau tai negelbsti”, – atsiduso pašnekovė.
Svetlana pasakojo, kad jos gyvenimo draugo neįleidžia tik didieji miesto ir netoli jos namų esantys lošimo namai, kur šį klientą visi atpažįsta. Tačiau kilus norui lošti, vyras eina į pusrūsius, kur stovi automatų. Ten jo niekas nepažįsta ir jis nevaržomas gali švaistyti pinigus.
Moteris nebežino, ką daryti. Juk neapeisi visų mieste veikiančių lošimo vietų, tarp jų – galbūt ir nelegalių, reikalaudamas, kad lošėjo nebeįleistų.
Klaipėdietė teigė tiksliai nebežinanti, kokio dydžio sumų yra pralošęs jos draugas, tačiau mano, kad prarasta jau apie šimtą tūkstančių litų. Buvo pralošta nemažai ir skolintų, ir kaip palikimas gautų pinigų.
„Bijau, kad jis nepraloštų paskutinių mano santaupų, todėl nuolat jas slepiu. Pavargau kovoti su ta žmogaus priklausomybe. Planavau net skirtis, bet negaliu jo palikti. Juk esu vienintelis jam likęs gyvenimo ramstis”, – pasakojo Svetlana, bijanti, kad vieną dieną prasilošęs vyras nenusižudytų.
Lošimo namai nebaudžiami
Kad klientų prašymai neįleisti jų į lošimo namus – ne itin veiksmingas būdas kovoti su priklausomybe nuo lošimo, pripažino visi dienraščio kalbinti pašnekovai.
Į lošimo namus ar kitas tokias vietas eina tūkstančiai žmonių. Prašymų neįleisti užregistruota keli šimtai. Tokie susitarimai sudaryti tik geranoriškai.
Pasak Valstybinės lošimų priežiūros komisijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiosios specialistės Skirmantės Paukštienės, kol kas nėra įstatymo, įpareigojančio lošimo namus šių susitarimų laikytis, taigi ir nėra kaip bausti tų, kurie nepaiso prašymų neįleisti lošti.
S.Paukštienė pasidžiaugė, kad tokių priklausomų nuo lošimo žmonių prašymų paiso vis daugiau lošimo namų. Tačiau nemažėja skundų, kad vienas ar kitas lošimo salonas įleido lošėją, nepaisydamas raštiško kliento prašymo to nedaryti.
Prašymus atsiima
Kartais žmonės, pasirašę prašymą neįleisti jų į lošimo namus, apimti azarto patys jį atšaukia. Anksčiau atsiimti prašymą buvo galima tiesiog lošimo namuose. Dabar lošėjas, norėdamas tai padaryti, turi atvykti į Valstybinę lošimų priežiūros komisiją.
Specialistė paaiškino, kad pasunkinus prašymo atsiėmimo tvarką daugiau lošėjų pavyksta apsaugoti nuo įsiplieskusio momentinio noro lošti. Dažnai reikia sulaukti kitos dienos ryto, kad atvyktų į Valstybinę lošimų priežiūros komisiją. Per tą laiką noras žaisti azartinius žaidimus neretai būna praėjęs.
Todėl ir prašymus atsiimančių lošėjų sumažėjo. Šiemet tai padarė kol kas tik vienas žmogus. Tikėtina, kad vėliau jis vėl parašys naują prašymą neleisti lošti. Paprastai taip daro daugelis prašymus atsiėmusių lošėjų.
Azartas veda į kitą šalį
Kad prašymai neįleisti į lošimo namus tik iš dalies sprendžia problemą, pripažino ir uostamiesčio anoniminių lošėjų grupės „AL Klaipėda” narys, nenorėjęs, kad jo vardas ir pavardė būtų skelbiami.
Pašnekovas teigė, kad lošimo namų administracija visų lankytojų nepatikrins. Be to, prie prašymų neįleisti lošti pridėta paso nuotrauka esą gali būti seniau daryta, o žmogaus išvaizda pasikeitusi.
„Kai kyla noras lošti, nesunku nuvažiuoti į kitą miestą ar gretimą šalį: Latviją, Kaliningrado sritį, kur tavęs nepažįsta ir tie prašymai negalioja. Esu ir pats apimtas azarto taip daręs”, – neslėpė anoniminių lošėjų grupės narys. Pašnekovas pripažino, kad norint atsikratyti priklausomybės nuo lošimo būtina kreiptis pagalbos į psichiatrus ir įstoti į anoniminių lošėjų grupę. Vienam kovoti su šia liga per sunku.
„Negaliu tvirtinti, kad lankant anoniminių lošėjų grupę lengva susilaikyti nelošus. Aš kurį laiką nelošiau. Užteko kartą paslysti, ir viskas prasidėjo iš naujo. Nors pažįstu žmonių, kurie būdami priklausomi nuo lošimo, to nedaro jau daugybę metų”, – kalbėjo buvęs lošėjas.
Anonimiškai gydosi retas
Uostamiestyje antrus metus gyvuojanti „AL Klaipėda” kol kas neprigijo. Nors nemažai žmonių skambina ir teiraujasi apie šią grupę, gydytis atvyksta vos pora ketvertas lošėjų. Dažnas atėjęs vėliau dingsta.
Nedaug nuo lošimo priklausomų žmonių dėl savo bėdų kreipiasi ir į Klaipėdos priklausomybės ligų centrą. Šio centro vyriausioji gydytoja Svetlana Zamkovaja sakė gydžiusi vos kelis tokius asmenis. Visi jie turėjo dvigubą priklausomybę – buvo priklausomi dar ir nuo alkoholio.
Lošti – su pasu
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos vyriausioji specialistė S.Paukštienė vylėsi, kad padėtis šiek tiek pagerės nuo birželio 1 d. Tada visi lošimo namų lankytojai privalės turėti pasą ir bus registruojami. Manoma, jog tai užtikrins, kad būtų laikomasi nuostatos neįleisti tų, kurie yra parašę prašymus neleisti lošti.
Pašnekovė pasakojo, kad jau parengtos ir Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriose atsiras terminai „probleminis” ir „patologinis” lošimas.
Pataisytame įstatyme turėtų būti numatyta ir lošimų organizatorių, įsileidžiančių nuo priklausomybės kenčiančius lošėjus, atsakomybė.
Tačiau anoniminių lošėjų grupės Klaipėdoje narys abejojo, ar šios pataisos iš esmės pagerins situaciją. Jis tik vylėsi, kad jei žmonės atėję į lošimo namus turės parodyti pasą, apsisaugos bent jau nuo kilusio momentinio noro lošti.