Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimas yra geros kaimynystės politikos pavyzdžiai

Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, Lenkija ir Vokietija bei Lietuva ir Lenkija pastaraisiais dešimtmečiais pateikė puikių istorinio susitaikymo, geros kaimynystės politikos pavyzdžių.
„Tačiau valstybių partnerystė yra pilnavertė tik kai į ją aktyviai įsijungia žmonės. Tad visa širdimi remiu visuomeninių iniciatyvų – Lietuvos-Vokietijos forumo ir Lietuvos-Lenkijos jaunimo fondo – darbą, ieškant naujų bendravimo formų”, – sakė V.Adamkus šeštadienį Seime vyksiančioje apskrito stalo diskusijoje „1918 metai: išmoktos pamokos ir klaidos. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos santykiai tarpukario metais ir po Šaltojo karo pabaigos”.

Prezidentas pridūrė tikintis, kad minėtos iniciatyvos dar labiau suartins lietuvių, lenkų ir vokiečių tautas.

Savo pasisakyme prisiminęs Lietuvos valstybės atkūrimą, V.Adamkus pabrėžė, kad „yra ir skaudžioji istorijos pamokos pusė”, kuri prasidėjo, kai tarpukario Europoje gimė ir ėmė stiprėti nepasitikėjimas, valstybių izoliacija, slapti veikimo metodai ir suokalbiai.

„Nesutikus ryžtingo pasipriešinimo ši politika atvedė į didžiausias žmonijos istorijoje humanitarines katastrofas – holokaustą, tautų naikinimą, deportacijas. Šių tragedijų šaknys – totalitarizmo, nacistinės ir komunistinės ideologijų įsigalėjimas. Tai buvo istorijos rykštė. Tuos dalykus turime aiškiai įvardinti ir juos analizuoti tam, kad jie daugiau niekuomet nepasikartotų. „, – kalbėjo prezidentas.

Kreipdamasis į konferencijos dalyvius, jis ragino taip pat nepamiršti ir šalia gyvenančių kaimynų.

„Visi esame susieti matomais ir nematomais žmogiškaisiais, prekybiniais bei kultūriniais saitais. Mūsų gerovė ir išlikimas priklauso ir nuo mūsų kaimynų gerovės. Pasitikėjimas, atvirumas, tolerancija ir nuolatinis bendravimas bei drąsa atvirai kalbėti apie istoriją – štai principai, kuriais turime grįsti kaimyninius santykius”, – sakė V.Adamkus.

Vasario 16-jai skirta apskrito stalo diskusija yra pirmoji tęstinės konferencijos „1918-ieji – įvykę ir neįvykę valstybingumai: Baltijos valstybės, Lenkija, Ukraina, Baltarusija” dalis. Antroji konferencija įvyks šių metų lapkritį Berlyne.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.