Apie gripą vis dažniau kalbama lyg apie marą: bauginama grėsmingais mirties nuo gripo skaičiais.
Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, epidemijos metu gripu suserga 10-20 proc. gyventojų, o visame pasaulyje nuo gripo kasmet miršta apie 250-500 tūkst. žmonių. Atrodytų, jog gripo sėjama panika prilygsta sėjamai maro, bet ar tokia grėsmė pamatuota? 500 tūkstančių mirusiųjų nuo gripo pasaulyje, palygint su dešimčia milijardų gyventojų? Taigi, lyginamt su visa žmonijos populiacija, tas skaičius nebeatrodo toks grėsmingai didelis. Gripo problema – ne mirčių, bet sergamumo problema. Gripo epidemija pavojinga dėl to, kad tai ypač greitai per orą plintanti infekcija, paralyžiuojanti gyvenimą: susirgę žmonės negali dirbti, serga vaikai – tėvai negali eiti į darbą.
Gripas pavojingiausias mažiems vaikams, seneliams ir nėščioms moterims. Naujagymį nuo virusų saugo motinos imunitetas. Bet maždaug nuo 8 gyvenimo mėnesio mažylis jį praranda, o savojo dar neįgyja, todėl iki 3-5 gyvenimo metų jo organizmas yra labai lengvai pažeidžiamas. Vaikų darželiuose mažyliai gripu labai greitai užsikrečia vienas nuo kito.
Gripas labai pavojingas ir 60-65 metų žmonėms. Metams slenkant, žmogaus imunitetas vis silpnėja, todėl jis gali vėl susirgti tomis gripo formomis, kuriomis kitados persirgo. Be to, senyvo amžiaus žmonėms gripas neretai sukelia komplikacijas, pvz. pneumoniją.
Gripo turi vengti ir nėščios moterys. Dėl šios ligos neretai įvyksta priešlaikinis gimdymas arba gimsta negyvas kūdikis.
Gripo ir peršalimo ligų simptomai gan panašūs, todėl žmonės dažnai juos maišo. Tai kaip žinoti, kuo jūs susirgote?
Kodėl sergant gripu nepatartina vartoti kai kurių vaistų? Temperatūrą mažinančių vaistų negalima vartoti drauge su galvos skausmą malšinančiais vaistais. Prieš juos vartojant, reikia pasitarti su gydytoju. Apskritai nereikia skubėti mažinti temperatūrą vaistas. Taip organizmas kovoja su „ligos įsibrovėliais”. Lašai nuo slogos siaurina ne tik nosies, bet ir viso organizmo kraujagysles, todėl ilgai jais gydantis gali padidėti kraujo spaudimas, padažnėti pulsas ir net išsivystyti širdies aritmija. Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiais vaistais reikia gydytis labai atsargiai. Net vaistai nuo kosulio kartais gali pakenkti sveikatai. Jeigu atsikosėti nėra labai sunku, geriausia nevartoti jokių vaistų. O jeigu skrepliai pernelyg tiršti, juos labai sunku atkosėti, reikia daryti inhaliacijas.
Atšalus orams, prieš prasidedant epidemijoms, pasirūpinkite savo organizmo imunine sistema, kuri ir yra tikrasis ligų sargybinis. Nepamirškite ir naudingųjų vaistažolių, medaus ir česnako. Gripo epidemijos metu – sveikiau būtų rytais išgerti ne kavos, o čiobrelių arbatos, nes čiobrelis – puikus antiseptikas ir organizmo stiprintojas. Nepamirškite ir česnako – puikaus gamtinio antibiotiko. Jei su maistu reikalingų medžiagų gaunate nepakankamai, galite papildomai vartoti puikų imuninę sistemą stiprinantį, natūralų preparatą SPIRULIN – El. Tai produktų linija su „gyva” spirulina (melsvai žali dumbliai) sumaišyta su medum, žolelių ir vaisių ekstraktais. Gaminama Lietuvoje.