Auksinis stafilokokas, streptokokas ir kitos bakterijos yra dažnai pasitaikančių infekcinių odos ligų priežastis. Iškilusius pūlinukus žmonės mėgsta gydyti įvairiais liaudiškais būdais, kurie bakterijoms – nė motais.
Minėtos bakterijos gyvena daugelio mūsų odoje ir gleivinėje. Pavyzdžiui, pagrindinė auksinio stafilokoko buveinė yra nosiaryklė. Net 20-40 proc. suaugusiųjų juos nešioja savo nosies gleivinėje. Paprastai stafilokokai ir streptokokai išlaiko pusiausvyrą, kol sutrikus apsauginėms organizmo savybėms randa terpę daugintis ir sukelia pūlingas odos ligas. Auksinis stafilokokas – pagrindinis odos ligų sukėlėjas. BakterijŲ nešiotojams jos gali kartotis dažniau negu kitiems. Rečiau pūlingas odos ligas sukelia streptokokai, kitos bakterijos.
Priežasčių vaivorykštė
Dermatologė dr. Rūta Gancevičienė vardija priežastis, kodėl žmonės suserga bakterinėmis odos ligomis: tai atsitinka sutrikus apsauginėms odos funkcijoms, pažeidus epidermį, esant padidėjusiam prakaitavimui. Kai oda labai sausa, irgi susidaro palankesnės sąlygos atsirasti pūliniams. Be to, įtakos turi odos uždegimai, alergija, atopiniai dermatitai. Infekcijoms kilti palankus ir kai kurių vaistų vartojimas, taip pat bendras organizmo nusilpimas, avitaminozė, įvairūs imuniteto sutrikimai, mažakraujystė. Bakterines odos ligas gali paskatinti ir diabetas, inkstų funkcijos nepakankamumas, kraujo ligos. Ne paskutinėje vietoje – alkoholizmas, intraveninių narkotikų vartojimas ir, be abejo, bloga higiena. Pastebėta, kad pūlingos odos infekcijos greičiau atsiranda šilumoje ar drėgmėje nuolat dirbantiems žmonėms.
Pūlinukai po skutimosi
Bakterinės odos ligos labai paplitusios. Viena dažniausių – vaikus kamuojantis „mokyklinis skaudulys” arba impetiga. Tai stafilokokų sukeliama paviršinė pūlinė liga, kuria labai greitai užsikrečiama per rankas ar daiktus. Dažniausiai apatinėje veido dalyje atsiranda rausva dėmė, nusėta mažomis pūslelėmis. Joms pratrūkus susidaro medaus spalvos šašas. Vartojant antibakterinius,antibitikŲ tepalus per savaitę dvi bėda visiškai išnyksta.
Gana dažni ir folikulitai – aplink plauko maišelį susidarantys paviršiniai pūlinukai, kurie neretai iškyla po skutimosi pažeistoje odoje. Taip po ją išnešiojama infekcija. Folikulitai gali atsirasti ir dėl kai kurių vaistų poveikio ar grybelio. Jei pūlinukų vos vienas kitas, padeda jų džiovinimas dezinfekuojamaisiais skysčiais.
Sunkiau sekasi išgyvendinti furunkulus, vadinamąsias votis. Šie dariniai būna gerokai didesni, giluminiai, jų viduje matyti geluonis. Susijungus keliems į vieną susidaro dar skausmingesnis darinys – karbunkulas. Votys gydomos antibiotikais. Kartais, norint parinkti tinkamiausią vaistą, atliekama antibiotikograma: paėmus mėginį žiūrima, kokia išaugs bakterija ir kokiam antibiotikui ji jautriausia.
Votys: taip ir ne
R.Gancevičienė apie klaidingas nuomones dėl furunkulų (vočių) kilmės ir gydymo:
* Jos atsiranda, nes taip organizmas valo kenksmingas medžiagas.
Netiesa. Votis sukelia bakterijos, todėl šio proceso negalima vadinti valymusi.
* Kadaise jos vadintos šunvotėmis, nes esą užsikrečiama nuo šunų; turintiesiems šių gyvūnų dažniau atsiranda votys.
Sveiki šunys nėra užkrato nešiotojai, nebent patys turi minėtų pūlingų darinių.
* Iškilusią votį pirmiausia reikia išspausti.
Medikai to daryti nepataria.
* Ar gali vienas žmogus „nuimti” kito votį? Yra pasakojančių, kad po vestuvių ši nuolat kamavusi bėda išnyko.
Votys užkrečiamos, todėl ir perduodamos vieno kitam. Išnykę pūlingi dariniai greičiausiai galėjo būti ne votys, o jaunatviniai spuogai.
* Iš vočių galima „išaugti”.
Votis sukelia bakterinę infekcija, o iš infekcijos neišaugama.
* Šiuos darinius reikėtų tepti spiritu.
Vartoti spirito nepatariama, nes oda dar labiau išdžiūva. Sausa oda yra pažeidžiamesnė, todėl greičiau gali prisidėti infekcija.
* Gydyti votis padeda kraujo perpylimas.
Dabartinėje praktikoje tai netaikoma. Anksčiau iš tiesų iš venos būdavo paimamas kraujas ir suleidžiamas į raumenis. Tačiau taip elgiantis kyla didelis pavojus imunitetui.
* Votims gydyti rekomenduojami B grupės vitaminai, alaus mielės.
Kai kurių bakterinių ligų atsiradimą bei eigą B vitaminai provokuoja. Net alus gali provokuoti folikulų formavimąsi. Be to, iškilus vočiai labai skauda, toje vietoje jaučiamas tempimas, gali pakilti temperatūra. Vitaminai čia nepadės – reikia vartoti antibiotikus.
* Gydymui tinka vaistai nuo jaunatvinių spuogų.
Nors šiuos spuogus sukelia visai kitos priežastys, kartais minėti vaistai tinka ir votims gydymui. Tačiau juose gali būti visai kitokios grupės antibiotikų, nei reikia votims gydyti.
* Padeda liaudiškos priemonės – beržų lapai, bulvės, svogūnai.
Paprastai žmonės juos užpliko ir deda kompresus. Tačiau susidarius pūliniams šilumą sulaikantys kompresai netinka. Sukūrus šiltnamio efektą bakterijos dauginasi dar labiau.
* Patepus ichtiolu ar kitu tepalu, votį reikia užklijuoti pleistru.
Pleistro klijuoti nerekomenduojama, nes taip vėl sukuriama šilta vieta bakterijoms daugintis. Vaistais suteptą votį vertėtų palikti atvirą. Jei reikia ją pridengti, tiktų orui pralaidus tvarstis.