Elektroninio pašto šiukšlės – neišnaikinamos

Didėjančio nepageidaujamų reklaminių laiškų srauto nepažaboja nei technologijos, nei įstatymai

Kasdien į e. pašto dėžutes srūva gausybė reklaminių laiškų, siūlančių įsigyti „Viagros“ ir kitų panašių vaistų, aukštojo mokslo diplomų, pasididinti arba sumažinti kai kurias kūno apimtis, taip pat pirkti neva perspektyvios kompanijos akcijų, dalyvauti loterijose ar laimėti milijonus.

Jei tų laiškų neprenumeravote, vadinasi, patekote į e. pašto šiukšlintojų tinklus. Vadinamasis spamas – nepageidaujamų reklaminių laiškų siuntimas – neišnaikinamas tarsi hidra, kuriai vietoj nukirstos galvos atauga dvi naujos.

Itin pigi ir efektyvi reklama

Dar 2004-aisiais, praėjus 10 m. nuo e. šiukšlių atsiradimo, ambicingi „Microsoft“ specialistai Pasaulio ekonomikos forume prognozavo, kad po kelerių metų nuo e. šiukšlių apsaugančios programos taps tokios efektyvios, jog problema išnyks.

Tačiau problemų tik padaugėjo: „Commtouch“ duomenimis, pernai e. pašto šiukšlės sudarė apie 96 proc. viso e. pašto srauto. Negelbėjo nei technologijos, nei griežtesni įstatymai.

Nepageidaujama e. pašto reklama gyvuoja, nes ja galima itin pigiai pasiekti didžiulę auditoriją. Be to, nors ir sunku tuo tikėti, ši reklamos rūšis laikoma itin atsiperkančia – 2005 m. tyrimų duomenimis, 39 proc. gavėjų sekdavo nurodytomis nuorodomis, o 11 proc. – pirko reklamuojamas prekes.

Lietuvos įstatymai draudžia siųsti reklamą e. paštu vartotojams, kurie nedavė išankstinio sutikimo. Panaši nuostata galioja ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Tuo metu JAV, kur nepageidaujamos reklamos e. paštu tradicijos senesnės nei Europoje, įstatymai leidžia siųsti reklamą tol, kol vartotojas nusprendžia jos atsisakyti.

Ilgą laiką e. pašto šiukšlių srautas iš JAV užėmė didžiausią dalį visos reklaminės e. korespondencijos.

Šiukšlintojus atstumia ne visi

Lietuvoje 2006 m. atlikto tyrimo duomenimis, e. paštu siūlomų prekių ar paslaugų įsigijo vos 1 proc. žmonių. Šiuo metu daugiau kaip 50 tūkst. aktyvių e. pašto dėžučių aptarnaujanti UAB „Interneto vizija“ nepageidaujamus laiškus siuntinėjančių klientų netoleruoja.

„Paaiškėjus, kad klientas naudoja mūsų paslaugas siųsti e. šiukšles, jis įspėjamas, tam tikrais atvejais jam ribojama galimybė siųsti laiškus naudojantis mūsų serveriais“, – teigė bendrovės direktorius Arvydas Štrausas.

Tačiau tokios nuostatos laikosi toli gražu ne visos bendrovės. „Vilniaus diena“ atliko eksperimentą: susisiekėme su serverių nuomos paslaugas teikiančiomis įmonėmis, prisistatydami jauna įmone.

Pasakojome, kad ketiname teikti masinės reklamos e. paštu paslaugas, ir teiravomės, ar įmonė sutiktų išnuomoti serverį šiai veiklai. Septynios iš 10 įmonių sutiko teikti paslaugas.

Patikslinome, kad šia veikla Lietuvoje užsiimti draudžiama. Vienos įmonės patvirtino nesidominčios, kuo verčiasi jų klientai, o kitų buvome nuraminti, esą „tai ne problema“, „svarbiausia nesielgti pernelyg įžūliai“ ir „taikyti tinkamus metodus“.

Geriausia apsauga – prevencija

Nepageidaujamų e. laiškų kiekis, atkeliaujantis į e. pašto dėžutes, labiausiai priklauso nuo to, kaip saugomas e. pašto adresas.

Dažnai jį patys duodame šiukšlintojams į rankas. Vienas šaltinių – kai kurios nemokamas paslaugas teikiančios svetainės vartotojų prašo užsiregistruoti arba tiesiog nurodyti e. pašto adresą, kuriuo atsiunčiama nemokama programa ar, pavyzdžiui, muzika. Vartotojai džiaugiasi nemokamomis interneto gėrybėmis, o tinklalapio savininkai pelnosi parduodami jų e. pašto adresus.

Tačiau bene populiariausias e. pašto adresų medžioklės įrankis – specialios programos, renkančios e. pašto adresus viešoje erdvėje: tinklalapiuose, naujienų grupėse, forumuose ar pokalbių svetainėse.

Vyksta lenktynės

Adresams patekus į šiukšlintojų tinklus, naudojamos specialios filtravimo programos. Tačiau čia vyksta nuolatinė šiukšlintojų ir šių priemonių kūrėjų kova – kuris kurį aplenks.

E. pašto apsaugai naudojamos programos analizuoja laiškų turinį, ieškodamos reklamos šiukšlėms būdingų žodžių, taip pat tikrina, ar siuntėjo IP adresas yra vadinamajame juodajame šiukšlintojų sąraše.

Šiukšlintojai nuolat tobulina platinimo metodus – keičia siuntėjo adresus, pranešimų tekstus, siuntimo laiką, taip pat siunčia laiškus naudodami serverius, esančius skirtingose pasaulio šalyse, arba pasitelkdami virusais užkrėstus nieko neįtariančių interneto vartotojų kompiuterius.

Tokios komplikuotos reklamos šiukšlių siuntimo technologijos neleidžia teisėsaugos institucijoms lengvai rasti kaltininkų.

Apsaugos sistemų kūrėjai taip pat nuolat atnaujina savo produktus, tačiau susiduriama su problema – jeigu filtras bus itin griežtas, į „šiukšliadėžę“ gali nukeliauti reikalingi laiškai. Jeigu filtras bus laisvesnis, nepageidaujami laiškai atsidurs „gerųjų“ laiškų dėžutėje.

IT paslaugas teikiančios bendrovės „Mebarta“ vadovas Donatas Bartusevičius teigė, kad šią problemą padeda išspręsti patys e. pašto naudotojai: „Kiekvienam laiškui priskiriamas rizikos lygis matuojamas taškais, o vartotojas pats nustato taškų ribą, kurią peržengęs laiškas tampa šiukšle, taip pat nurodo, ką su juo daryti: pažymėti, persiųsti į kitą pašto dėžutę ar pašalinti iš serverio.“

Asmeniniai filtrai neefektyvūs

Kalbintų e. pašto paslaugų teikėjų teigimu, klientų prašymų taikyti papildomą apsaugą jie nesulaukia. Jų įsitikinimu, centralizuoto reklamos šiukšlių filtravimo visiškai pakanka.

„Laiškų vertinimo sistema yra koordinuojama su kitais visame pasaulyje esančiais tokių paslaugų teikėjais“, – įmonės taikomą centralizuotą apsaugą komentavo „Teo LT“ Tinklo technologijų departamento vadovas Darius Didžiagalvis.

Norintiems papildomos apsaugos vartotojams rekomenduojama naudotis asmeninėmis pašto tvarkyklėmis, tokiomis kaip „Microsoft Outlook“, „Entourage“, „Thunderbird“, „Mac OS X Mai“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Informacinės technologijos su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.