Terši orą? Lauk iš miesto!

Kova už švaresnį orą miestų gatvėse dar nepasiekė tokio lygio, kokio norėtų žalieji, tačiau po truputį judama į priekį – savo sprendimus siūlo ir automobilių gamintojai, ir miestų valdžios.

Praėjusį pirmadienį Londone įsigaliojo specialus mokestis už automobilių keliamą taršą. Jo dydis – 200 svarų (apie 1 tūkst. Lt).

Vadinamoji žemų išmetamųjų dujų normų zona Didžiosios Britanijos sostinėje apims beveik visą miesto teritoriją, išskyrus aplinkkelį. Ji galios automobiliams, atitinkantiems „Euro 3“ aplinkosaugos standartus.

Tokios mašinos turės būti užregistruotos specialioje miesto transporto duomenų bazėje. Įvažiuojant į minėtą zoną veiks vaizdo kameros, perduodančios duomenis į kompiuterį, kuris automatiškai lygins automobilio numerius su esančiais duomenų bazėje.

Paaiškėjus, kad į šią zoną įvažiavusi mašina nėra užregistruota duomenų bazėje arba neatitinka standartų, jos savininkui teks sumokėti minėtą mokestį. To vengiantiesiems grės 500-1 000 svarų (2 500-5 000 tūkst. Lt) bauda.

Iki to specialūs apribojimai galiojo tik Londono centre – siekiant sumažinti oro taršą ir išspręsti vietų automobilių statymui problemą, įvažiavimas į centrinę sostinės dalį buvo apmokestintas. Vieną didžiausių mokesčių čia reikia mokėti aplinką sąlyginai daugiau teršiančių visureigių savininkams.

Vieni muša, kiti glosto

Dar drastiškesnis sprendimas priimtas Vokietijoje. Čia sausį įsigaliojus naujoms taisyklėms dėl aplinkos taršos ribojimo, orą teršiantys automobiliai, į aplinką išmetantys daug dujų, į miestų centrus nebus įleidžiami.

Apribojimai kol kas bus tik trijuose Vokietijos miestuose – Berlyne, Kelne ir Hanoveryje, o per metus taps privalomi dar dvidešimtyje šalies miestų.

Toks sprendimas reiškia, kad į miestų centrus nebegalės įvažiuoti apie 1,7 mln. senų automobilių su dyzeliniais varikliais.

Vairuotojai privalės turėti spalvotus ženkliukus, atspindinčius automobilio išmetamųjų dujų lygį. Pažeidėjai, be ženklelio pagauti miesto centre, rizikuoja sumokėti 40 eurų (138 Lt) baudą.

Beje, taisyklės galioja ir transporto priemonėms, kurios yra įregistruotos už Vokietijos ribų.

Austrijos sostinės Vienos valdžia nutarė eiti kiek kitu, švelnesniu, keliu. Ji kartu su dviem privačiomis kompanijomis paskelbė akciją: kiekvienas miesto gyventojas gaus 600 eurų (2 070 Lt) kompensaciją, jei pirks automobilį, naudojantį gamtines dujas.

Tokia pat kompensacija pažadėta ir nusprendus benzininiame automobilyje įsimontuoti dujų įrangą.

Imasi elektros

Šiomis dienomis du automobilių pramonės milžinai – koncernai „General Motors“ ir BMW – paskelbė apie elektra varomų serijinių modelių kūrimą.

Amerikiečiai tą darys specialiai įkurtoje naujoje studijoje. Inžinieriai ėmėsi uždavinio sukurti daugybę modelių, naudojančių „E-Flex“ technologiją. Pastarosios esmė – elektros motoras, maitinamas akumuliatoriais, kuriuos galima pakrauti tiesiog iš elektros tinklo.

BMW atstovai pareiškė įsitikinę, kad vandeniliniams automobiliams reikalinga infrastruktūra bus sukurta ne anksčiau nei po 15-20 metų, todėl dabar reikia imtis elektra varomų modelių gamybos. Manoma, jog juos vokiečiai į rinką paleis naudodami ne BMW, o kitą prekės ženklą.

Be ypatingų technologijų

Tuo metu kiti gamintojai ekologines problemas sprendžia paprastesniais būdais.

„Volkswagen“ valdomos „Seat“ kompanijos specialistai taip perprogramavo „Leon“ modelio 1,9 l 109 AG turbodyzelinį variklį ir sumažino mašinos svorį, kad motoras 100 km kelio sunaudoja vos 3,9 l kuro, o jo CO2 išmetimo norma yra 119 g/km, t. y. mažiau nei Europoje bus reikalaujama iš gamintojų nuo 2012 metų.

Tam ruošiasi ir pats „Volkswagen“ koncernas. Jų problemos sprendimo kodas – „BlueMotion“ koncepcija, besiremianti ne alternatyviojo kuro technologijomis, o elementariais sprendimais – dyzelinio variklio patobulinimais, kėbulo aerodinaminių savybių pagerinimu ir svorio mažinimu.

Sausį Detroito salone „Volkswagen“ pristatė „Polo BlueMotion“ modelį, kurio trijų cilindrų 1,4 l 80 AG motorui (maksimalus sukimo momentas – 195Nm/1 800 aps./min.) reikia 3,8 l degalų 100 km kelio. Tiesa, šis „Polo“ kainuos ne tiek ir mažai – nuo 16 300 eurų (56 235 Lt). Rinkai bus pasiūlytos ir „Golf“, „Passat“ bei „Touareg“ „BlueMotion“ versijos.

Tarp kitko

Didžiosios Britanijos automobilių asociacijos ir vienos transporto mokslinių tyrimų laboratorijos specialistai paskelbė nustatę, jog greičio slopinimo įranga – vadinamieji gulintys policininkai – prisideda prie aplinkos taršos.

Atlikus specialius bandymus konstatuota, kad stabdant prieš tokį kalnelį ir po to vėl greitėjant, degalų sąnaudos yra net 87 proc. didesnės nei tiesiog ramiai pravažiuojant šią vietą (bandytame automobilyje – 9,1 l/100 km vietoje 5 l). Kartu padidėja ir oro tarša: angliavandeniliu – 82 proc., azoto oksidais – 37 proc.

Mokslininkų teigimu, greičio sumažinimas nuo 30 mylių per valandą (apie 48 km/h) iki 20 mylių per valandą (32 km/h) kuro sąnaudas ir anglies dvideginio išmetimą padidina maždaug 10 proc.

Po šio bandymo padaryta tokia išvada – šiuolaikiniai varikliai efektyviausiai veikia automobiliui važiuojant dideliu greičiu, todėl norint gerinti ekologinę padėtį būtina mažinti greičio apribojimus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.