Eismo taisyklės vairuotojams – tamsus miškas

Arba vairavimo mokyklose į teorinį vairuotojų paruošimą žiūrima pro pirštus, arba automobilininkų atmintis yra labai trumpa, ir kai kurie eismo taisyklių punktai laikui bėgant jiems išgaruoja iš galvos kaip 92 markės benzinas iš degalinių šią žiemą.

Tokią nuomonę galima susidaryti net trumpą laiką pasivažinėjus po Klaipėdos gatves.

Kliūtis iš dešinės

Pavyzdžiui, mažai kas žino 149-ąjį Kelių eismo taisyklių (KET) punktą, galintį padėti išspręsti problemas, kylančias dėl avarijos ar automobilio gedimo susidarius kamščiui.

Minėtas punktas byloja, jog jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, o vienoje iš jų eismas yra negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą juostą.

„Autosalonas“ jau yra rašęs apie Herkaus Manto ir P. Lideikio gatvių sankryžą, kurioje vairuotojai, važiuojantys nuo Kretingos gatvės pusės miesto centro link, pamiršta vadinamąją kliūties iš dešinės taisyklę ir nepraleidžia tų, kurie suka miesto centro link nuo Melnragės pusės.

Šiuo atveju vairuotojai ignoruoja 159-ąjį KET punktą: „Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.“

Be to, 199-ajame punkte skelbiama, kad „sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę.“

Suki dešinėn – tą ir rodyk

Baltijos ir Taikos prospektuose esančiose apsisukimo vietose nesilaikoma reikalavimo laikytis arčiau kairiojo kelkraščio, nors KET 150-asis punktas aiškiai nurodo, kad „prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.“

Taip pat prieš įvažiuojant į minėtas apsisukimo vietas kažkodėl rodomas ne tos pusės posūkio signalas, į kurią sukamasi.

Pavyzdžiui, iš Naikupės gatvės įvažiuojant į Taikos prospektą reikia rodyti dešinįjį posūkio signalą – nepaisant to, kad paskui vairuotojas žada sukti kairėn, t.y. apsisukti.

Apie tai 127.2-ajame KET punkte parašyta juodu ant balto: „Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas.“. Be to, 131-ajame punkte teigiama: „Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių.“

Statyti nemokama

Tie, kurie kelių juostų gatvėse lėčiau nei leidžia taisyklės važiuoja kraštine kairiąja juosta, ne tik erzina kitus vairuotojus, tačiau ir pažeidžia eismo taisykles.

Matyt, jie niekada neskaitė 157-ojo punkto, kuriame sakoma, kad „kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę.“

Dar dažniau ignoruojamas KET skyrius, paaiškinantis automobilių sustojimo ir stovėjimo subtilybes.

Panašu, kad mažai kas žino punktą Nr. 193.7.: „Sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) yra mažesnis nei 3 metrų atstumas.“

Bene geriausią tokio teorinių žinių trūkumo iliustraciją kasdien galima pamatyti S. Daukanto gatvėje – už sankryžos su S. Nėries ir K. Donelaičio gatvėmis, kelkraštyje nuolat paliekami automobiliai, nors iki ištisinės ženklinimo linijos čia nėra nė 2 metrų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.