Jeigu dar bent metus valdininkų stalčiuose užsigulės uostamiesčio geležinkelio mazgo modernizavimo projektai, Klaipėdos uostas ims dusti dėl vagonų ir laivų prastovų geležinkelio kilpoje.
Prieš gerą dešimtmetį tiesiant geležinkelio į uostą atšaką keli Melnragės sergėtojai kaspinais rišosi prie pušų, pasiryžę savo kūnais apginti medžius nuo kirvio. Uosto darbininkams prisodinus medžių kitur, atsirado dar vienas geležinkelio vingis šiaurinėje uosto dalyje.
Tuo pat metu buvo kuriama ir kita, panaši į sabotažą, geležinkelio rekonstrukcijos stabdymo istorija. Dėl to Pauosčio stotis, neatsiejama naftos terminalo dalis, buvo išplėsta pavėluotai.
Pastaraisiais metais sparčiai didėjant krovinių kiekiui abiejose uosto dalyse, krovos kompanijos ir vėl nerimauja dėl uosto plėtrą stabdančio geležinkelio pralaidumo.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, geležinkeliu vežamų Klaipėdos uosto krovinių padaugėjo nuo 13,8 mln. tonų 2002 metais iki 18,4 mln. tonų 2007-aisiais. Kasmet vidutiniškai prisideda po milijoną tonų. O kelių paskirstymo stotyse yra tiek pat.
Geležinkelis veda iš kantrybės ir gyventojus, laukiančius, kada miestą pasieks technikos pažanga ir sumažės į uostą ir atgal stumdomų krovininių vagonų keliamas triukšmas, o vykstantiesiems į Dituvos sodus nereikės stovėti ilgose eilėse prie Rimkų pervažos.
Tikėtina, kad norinčiųjų prisirišti prie Girulių miško pušų ar kitokiais būdais stabdyti geležinkelių statybos darbus dabar nebebus tiek, kiek anksčiau. Tačiau neatmetama tikimybė, kad kils nemažai biurokratinių kliūčių.
Procedūroms – keleri metai
Uostas jau atsikratė tarybinių laikų palikimo, o geležinkeliai – dar ne. Visos keturios uosto krovinių stotys – Pauosčio, Klaipėdos, Rimkų ir Draugystės – yra per trumpos ilgiems traukiniams. Pastarąjį dešimtmetį valstybė prioritetą teikė itin pelningiems tranzitiniams pervežimams į Kaliningradą, todėl Klaipėdos uoste buvo atliekamas tik kosmetinis geležinkelių remontas, o užsitęsus ginčui, kam turi priklausyti privažiuojamieji keliai, kelių atšakos į naujus terminalus taip pat buvo vangiai tiesiamos.
Ilgai analizuoti prioritetai: kam, kur ir ką pertvarkyti pirmiausia, o gal verta statyti visiškai naują geležinkelio stotį užmiestyje? Po to ekonomistai skaičiavo išlaidas, rengė investicijų programas ir teikė paraiškas Europos Sąjungos finansiniams fondams. Kai kurie uosto poreikiai per tą laiką pasikeitė, o darbai pabrango, dėl to, AB „Lietuvos geležinkeliai” vadovo Stasio Dailydkos teigimu, 2004 metais buvusias kainas teks indeksuoti, nes 2009-2014 metų programoje numatytų 261 mln. litų tikrai neužteks.
Geležinkelininkai pripažįsta, kad stotyse, ypač Klaipėdos ir Draugystės, pasiekta galimybių riba. Pradėjus magistralėmis vežti krovinius pajėgesniais šilumvežiais, iki 6 tūkst. tonų svorio sąstatais, ekonominis efektas Klaipėdoje išsisklaido lyg miražas.
Ekologija ir ekonomija
Uostamiesčio savivaldybėje klaipėdiečiams pristatydamas bendrovės planus S. Dailydka prašė paramos tvarkant formalumus. Stotys yra miesto ribose, gyvenamųjų kvartalų pašonėje. Projektams reikalingi Klaipėdos valdininkų sutikimai ir parašai. Juos gauti nebus lengva.
Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra šiaurinėje dalyje apima antro kelio iki Girulių, dviejų lygių kelio (į naftos terminalus ir Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją) statybą, pėsčiųjų tilto, kelyno ir iešmų sistemos rekonstrukciją. Siekiant, kad mažiau girdėtųsi vagonų keliamas triukšmas, gyvenamasis kvartalas bus atitvertas 500 metrų ilgio ir 3 metrų aukščio apsaugine siena.
Nors ilginant kelius Pauosčio stotis į šonus nebus plečiama, dėl apsauginės juostos numatoma iškirsti 10 metrų pločio ir kilometro ilgio miško ruožą. Gera žinia, kad kai kurie traukiniai, sutvarkius šalutinius kelius, nuo Šiaulių važiuos tiesiai į Draugystės stotį, aplenkdami miesto centrą.
Klaipėdos politikai domėjosi, ar sumažės „juodoji miesto dėmė” – Klaipėdos stotis, ar atsilaisvins naujų teritorijų.
S. Dailydka savo neigiamu atsakymu klaipėdiečius kiek nuvylė, tačiau patikino, kad pakeitus iešmus ir pailginus kelius sumažės manevravimo, todėl Klaipėdos stoties ekologinė situacija pagerės. Pastačius patogų 300 metrų ilgio pėsčiųjų tiltą tarp Kretingos ir Priestočio gatvių bus patogesnis susisiekimas, gyventojai nevaikščios per bėgius, sumažės eismo įvykių tikimybė. Jis taip pat pritarė mero Rimanto Taraškevičiaus pageidavimui panaikinti Rimkų pervažą įrengiant viaduką. „Mums jokia pervaža nereikalinga, nes riboja greitį, todėl bendromis Susisiekimo ministerijos, mūsų bendrovės ir savivaldybės pastangomis galėtume pervažą įtraukti į Rimkų stoties projektą”, – siekdamas klaipėdiečių palankumo kalbėjo „Lietuvos geležinkelių” vadovas.
Tam, kad miestas iš geležinkelių pertvarkymo nesitikėtų per daug, S. Dailydka pažymėjo, kad Klaipėdą priartinti prie Europos Sąjungos ekologinio lygio gali tik traukinių elektrifikacija. Pratęsti geležinkelio elektros liniją nuo Kauno iki Klaipėdos planuojama tolimoje ateityje, vykdant strategijos iki 2030 metų užduotis, kai bus perkami greitaeigiai traukiniai. Šiuo metu prioritetai teikiami galingiems dyzeliniams traukiniams. „Jei jau esame miestą apjuosę iš abiejų pusių, su jumis susilieję, norime padėti ir sau, ir miestui. Tačiau šiuo metu pirmiausia siekiame ekonominės naudos, nes pajėgesni dyzeliniai šilumvežiai mums leidžia sutaupyti kuro ir darbo jėgos. Bendrovėje dirba didelis būrys žmonių, kurių vidutinis atlyginimas – 2400 litų. Mašinistai uždirba 5000 litų, be 3000 litų jau niekas nenori geležinkeliuose dirbti”, – klaipėdiečiams bendrovės prioritetus atskleidė S.Dailydka.