„Intelektualūs” namai

Daugelį neseniai pastatytų namų tikrai galime vadinti „intelektualiais” namais. Atsižvelgdami į vis didėjančią rinkos konkurenciją, kylančius butų savininkų bei nekilnojamojo turto prekybos agentūrų poreikius, architektai ir statybininkai naujų pastatų objektuose šiuo metu stengiasi vis labiau diegti automatizuotas valdymo sistemas, kurios apjungia energijos taupymo, priešgaisrinės apsaugos, apsaugos ir kontrolės sistemas.

To ypač pageidauja bankai bei stambios užsienio kompanijos, kurie mėgsta įsikurti tokiuose pastatuose.

Kas yra „intelektualus” pastatas?

Intelektuali infrastruktūra žymiai padidina statybos investicinį patrauklumą. Nors iš išorės intelektualus pastatas niekuo nesiskiria nuo paprasto namo. Iš pirmo žvilgsnio skirtumas jaučiasi tik statybos arba nuomos vertėje, kuri tokiais atvejais būna 10 – 15 proc. didesnė. Todėl kartais pirkėjui ar tokio pastato atskirų patalpų nuomotojui reikia aiškinti, kodėl jų kaina didesnė negu kitų namų.

Pagal tarptautinius standartus, kad namą būtų galima vadinti intelektualiu, jame turi funkcionuoti maždaug trys dešimtys įvairių sistemų, kaip, pavyzdžiui, – liftų valdymo, ventiliacijos, kondicionavimo, energijos šaltinių, šalto ir karšto vandens tiekimo, telefonų ryšio sistemos, interneto prieiga, lokalus tinklas ir kt. Jei visa tai norime apibūdinti trumpai, tai: kompiuterinė sistema, kuri savarankiškai surenka informaciją apie temperatūrą, drėgmę, oro būklę, apšvietimą, patalpų mikroklimatą bei kitus namo vidaus parametrus ir siunčia signalus inžinerinei įrangai, kuri koreguoja esamą būklę. Pavyzdžiui, jei kiltų gaisras, pastate automatiškai išsijungtų ventiliacija ir kondicionieriai, visos namo stebėjimo kameros pasisuktų gaisro židinio link, įjungtų gaisro gesinimo bei dūmų šalinimo sistemos, o jei staiga pratrūktų vandentekio ar dujotekio vamzdžiai, šios sistemos išjungtų pažeistas šių vamzdynų dalis. Tuščiose patalpose išsijungtų šviesa, sumažėtų ventiliacijos intensyvumas.

Valdymo sistema sugeba suderinti inžinerinių sistemų darbą, įvertina sensorių, daviklių būklę, vykdo valdymo punktų komandas, žiūrint, koks yra paros ar metų laikas ir t.t.

Intelektualiais pastatais gali būti vadinami šiuolaikiniai viešbučiai, prekybos centrai, gamybos bei gyvenamojo būsto pastatai. Tiesa, reikia pažymėti, kad šiuo atveju kiekvieno pastato tipui labiau būdingos tik jam skirtos valdymo funkcijos: pavyzdžiui, kompanijos patalpoms ar prekybos centrui labiausiai rūpi saugumo sistemos bei eksploatavimo išlaidų ekonomija, gyvenamajam namui ar butui – visi šiuolaikiniai pajėgumai.

Pagrindinėms intelektualių pastatų aprūpinimo sistemoms priskirtos šios funkcijos:

– lokalus skaičiavimo tinklas;

– galimybė turėti interneto ryšį;

– informacijos, patalpų telefonijos apsaugos priemonės;

– apsaugos ir gaisro signalizacija;

– klimato valdymo sistema HVAC (Heating, Ventilation & Air Conditioning) – šildymas, ventiliacija ir oro kondicionavimas;

– vidaus videostebėjimas;

– apšvietimo kontrolė, elektros energijos ir komunalinių resursų panaudojimas;

– mokėjimų už elektros energiją sumažinimas;

– energijos vartojimo sumažinimas;

– įrangos funkcionavimo patikimumo didinimas;

– panaudojamų medžiagų sumažinimas;

– draudimo nuolaidos;

– komplekso paslaugų vertės mažinimas.

Bet kurio pastato svarbiausia paskirtis – sukurti patogias sąlygas žmogui. Pirmosios techninės priemonės, pasirodžiusios pastatuose, buvo šildymo sistemos (židiniai ir krosnys). Automatizuotos šildymo sistemos, reguliuojančios temperatūrą, egzistuoja daugiau kaip 70 metų. Nauja pastatų automatizavimo era prasidėjo maždaug prieš ketvirtį amžiaus, kai pasirodė pirmieji mikroprocesoriai. Jie leido sukurti šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo, monitoringo valdymo sistemas.

Kas yra HVAC?

HVAC – Heating Ventilation Air Conditioning (šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas). HVAC ženklu, JAV, priimta žymėti oro cirkuliacinę sistemą, kuri apjungia šildymą, ventiliaciją, oro kondicionavimą bei daugelį kitų funkcijų.

Kas yra oro cirkuliacinė sistema?

Tikriausiai daugelis mūsų karštą vasaros dieną, eidami gatve ir užsukę į prekybos centrą, supermarketą, modernų ofisą ar jaukią kavinukę , esame pajutę gaivią vėsą įžengę pastato vidun . Viduje malonus šaltukas greitai atgaivina, pranyksta mieguistumas bei sunkus kvėpavimas. Žiemą, šilumos gūsis pasitinka mus jau prie pastato slenksčio. Jauki šiluma leidžia pamiršti apie lauke siautėjančią pūgą ar stingdantį šaltį. Visa tai neįmanoma be oro cirkuliacinės sistemos.

Jei statote ar perkate namą, šildotės dujomis, o gal Jums jau įgriso smalkės, suodžiai, kamino valymai, šalti radiatoriai rytais ir kasmetinis apsirūpinimas kietu kuru. Nepraleiskite progos susipažinti su saugia, daugiafunkcine, žemo energijos suvartojimo šildymo – vėdinimo sistema . Komfortu jai neprilygsta nė viena šiuolaikinė šildymo-vėdinimo sistema!

Kodėl orinis šildymas?

Rengdami šildymo projektą, pirmiausiai mąstome apie tai, kad žiemą būtų šilta. Mūsų klimato sąlygomis šildymas visada užima svarbiausią vietą, bet nevertėtų pamiršti, kad norint garantuoti komfortą, patalpą reikia vėdinti, tai pat filtruoti ar drėkinti.

Komfortiška

Namuose, kur įrengtas oro cirkuliacinis šildymas, įmanoma beveik visų oro parametrų kontrolė. Be pagrindinės šildymo funkcijos, sistema užtikrina oro ventiliaciją bei oro valymą (filtrais), taip pat oro drėkinimą, aušinimą ir jonizaciją.

Patikima

Oro cirkuliacinis šildymas – daug patikimesnis už šildymą vandeniu. Oro cirkuliacinį šildymą galima kuriam laikui išjungti net žiemą nebijant, kad gali sugesti sistema. Įrengimas be kaitintuvų, ventilių, sujungimų, labiau apsaugotas nuo išsisandarinimo. O jei vis dėlto atsiras ,,kiaurymė”, ji nebus taip pavojinga namui, kaip tekantis pro nesandarumus karštas vanduo.

Estetiška

Oro cirkuliacinio šildymo sistema netrukdo laisvam vidaus įrengimui. Jei anksčiau gremėzdiški šildytuvai, baldai tik užimdavo vietą ir trukdydavo tvarkyti butą, tai dabar – grindyse ar lubose pritvirtinamos nedidelės estetiškos orą praleidžiančios grotelės.

Oro cirkuliacinės sistemos HVAC privalumai:

– Komfortas ir funkciškumas: šildymas, kondicionavimas, ventiliacija. Filtravimas ir oro drėkinimas – tokio funkcionalumo neužtikrins jokia kita šildymo sistema.

– Žemos įrengimo kainos: oro cirkuliacinio šildymo įrengimo kaina beveik perpus mažesnė už kelių nepriklausomų sistemų, atliekančių tas pačias funkcijas, įrengimo kainą. Be to, kondicionavimo modulį galima įrengti bet kada vėliau, taip dalinant išlaidas.

– Mažos eksploatavimo kainos: oro cirkuliacinio šildymo sistema suvartoja per 30 proc. mažiau kuro (dujos, alyva) nei tokios pat galios vandens sistema.

– Patikimumas: nėra vandens – nėra rizikos. Sistemos stabilumas žymiai didesnis už įrenginius, kurie naudoja vandenį.

– Automatinis darbas: sistema aprūpinta programuojamu reguliatoriumi, kuris nustato skirtingą temperatūrą tam tikru paros ir savaitės laiku. Galima greitai pakeisti sistemos darbo parametrus.

– Veikia kartu su židiniu: jei turite židinį su šildymo kompleksu bei oro cirkuliacinę sistemą, užtenka įjungti ventiliaciją ir šiluma iš židinio bus tolygiai paskirstyta po visą namą.

Kokie pastatai?

Daugiausia tokio tipo sistemų sumontuojama individualiuose, šeimyniniuose namuose, biuruose bei komercinėse patalpose (salonai, autoservisai, degalinės ir t.t.), taip pat dideliuose objektuose – parduotuvėse, supermarketuose, gamybinėse patalpose ir t.t.

Kiekviename name?

Oro cirkuliacinį šildymą galima įrengti kiekviename name, kurio plotas viršija 100m², neatsižvelgiant į pastato konstrukciją. Tradiciniuose mūriniuose pastatuose įrengimas šiek tiek sudėtingesnis. Kanalų įrengimui kartais tenka išgręžti angas sienose ir lubose. Jei tai nenumatyta pastato projekte, reikia atminti, kad gali būti pažeidžiamos konstrukcijos. Tokiu atveju verta kanalų instaliavimą patikėti profesionaliai firmai, turinčiai didelę patirtį. Firmos, kurios montuoja oro sistemas, sugeba taip suprojektuoti kanalų tinklą, kad gyventojai jo beveik nepastebi.

Namuose, kur daug erdvės pertvarų tarpuose, oro cirkuliacinio šildymo sistemą instaliuoti lengviau. Tokie pastatai žymiai lengvesni už mūrinius, todėl pasižymi didesniu šilumos pralaidumu – greičiau įšyla negu tradiciniai namai, kuriuose pirmiau įšyla sienos. Oro cirkuliacinis šildymas gali būti instaliuotas kiekvienoje statybų stadijoje. Vis dėlto geriausia, kai sistemos projektas kuriamas kartu su namo statybų projektu. Galima instaliuoti šildymą ir jau užbaigtame pastate. Sistema bet kuriuo laiku gali būti patobulinta eilinėmis funkcijomis, pvz. kondicionavimu

Komforto zonų sistema

Oro cirkuliacinio šildymo sistema HVAC gali būti papildomai aprūpinta taip vadinama komforto zonų sistema. Ji leidžia laisvai programuoti patalpų temperatūrą skirtingu laiku ir įvairiose namo dalyse. Norint įvesti zonų sistemą, reikia namie išskirti tam tikras zonas ir nustatyti, kiek vidutiniškai laiko jose praleidžia gyventojai. Paprastai skirtingai šildoma virtuvė ar svetainė, miegamasis ( miegamajam temperatūra mažesnė naktį ir dieną, bet didesnė iš ryto, kai keliamės ir ruošiamės išeiti).

Kiekvienoje zonoje įmontuotas temperatūros daviklis. Jis perduoda informaciją į centrinį termostatą, kur yra paros-savaitės programinis valdymas kiekvienai zonai. Termostatas valdo kanaluose esančius vožtuvus, kurie nukreipia atitinkamų parametrų orą į reikiamą zoną. Kai kurie vožtuvai papildomai reguliuoja pajėgumus. Tai reiškia, kad, išjungus šildymo sistemą vienoje zonoje, mažėja bendra šilumos paklausa. Šildymo įrenginys gali dirbti mažesniu pajėgumu, taigi sunaudos ir mažiau energijos (mažiau kuro). Zonų sistema ir sklandus pajėgumo reguliavimas gali labai sumažinti eksploatavimo kaštus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.