Mintyse 400 tūkst. žmonių, neseniai pradėjusių atsiskaityti tik eurais, vis dar skaičiuoja kainas sena valiuta – Maltos liromis.
„Sunku pasakyti, ar kainos kyla dėl to, kad įsivedėme eurą – jos didėjo ir prieš tai. Nuo metų pradžios, kai Maltoje buvo įvestas euras, žmonės pastebėjo, jog daug kas pabrango tokiose vietose kaip viešojo maitinimo įstaigos”, – pasakojo Maltos gyventojas. Anot jo, įvedus eurą prekių kainos buvo suapvalintos. Tarkim, už patiekalą, kuris cirkuliuojant Maltos lirai kainavo, vertinant eurais, 5,5 euro, dabar turi mokėti 6, o ne 5 eurus. Tiesa, parduotuvėse kainos keitėsi tiksliai pagal Maltos liros ir euro kursą.
Buvo ir abejonių.
2007 metų liepos 10 dieną Europos Sąjungos Taryba patenkino Maltos prašymą įsilieti į euro zoną. 2008-ųjų sausio 1 dieną Malta drauge su kita Viduržemio jūros sala Kipru buvo įtraukta į euro zoną. Tą pačią dieną eurai tapo teisėta mokėjimo priemone šalyje ir pakeitė Maltos lirą kursu 1 euras – 0,429 Maltos liros. Prieš tai neišvengta abejonių, ar Malta išties atitinka visus Mastrichto kriterijus, mat buvo nurodomas per didelis šios šalies biudžeto deficitas. Tačiau ES Taryba vis tiek leido Maltai tapti euro zonos nare.
Tonio Fenechas, Maltos finansų ministerijos valstybės sekretorius, čionykščiam žurnalui „Vivre” teigė, jog integracija į Europos Sąjungą, o dabar – įsiliejimas į euro zoną – Maltai, kaip mažai valstybei, yra itin reikšmingi dalykai. T.Fenecho nuomone, Maltos biudžetui ir kainoms stabilumą garantuos tai, kad ji prisidės prie kitų šalių, kuriose euras jau yra pakeitęs nacionalinę valiutą. „Nuo šiol Malta dirbs turėdama stipresnę valiutą, nes taip leis pritraukti daugiau vietinių ir užsienio investicijų”, – komentavo jis.
Tačiau Maltos politikas Alfredas Santas tame pačiame leidinyje užsimena nemanantis, jog euras pakeis maltiečių kasdienybę. Jis pabrėžia, kad įvedant eurą per mažai buvo kreipiama dėmesio į tai, kaip apsaugoti mažesnes pajamas gaunančių vartotojų poreikius. Nors Europos centrinis bankas ketvirtadienį priėmė sprendimą nekeisti palūkanų normos, Malta dėl savo stabilumo artimiausiu metu sako esanti tikra.
Gali ir neatitikti
Banko „DnB Nord” vyriausiasis analitikas Vadimas Titarenka teigia, jog šalis gali neatitikti keliamų kriterijų (infliacija gali šiek tiek viršyti nustatytus rodiklius arba fiskalinis deficitas būti truputį didesnis, nei reikalauja Mastrichto sutartis), bet turi būti akivaizdu, kad rodikliai gerėja. „Lietuvos nepriėmė, nors ji beveik atitiko Mastrichto kriterijų. Tačiau buvo akivaizdu, kad infliacija didės”, – kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva nebuvo priimta į euro zoną, nurodė analitikas.
Faktai
Europos centrinio banko duomenimis, laiku iš anksto paskirsčius grynuosius eurus profesionalioms trečiosioms šalims iki 2008-ųjų sausio 1 dienos, buvo lengviau užtikrinti sklandų grynųjų pinigų keitimą, sumažinti logistinį krūvį ir su abiejų valiutų cirkuliavimu susijusias išlaidas. Išankstinis bankų aprūpinimas eurų banknotais prasidėjo 2007 metų pirmąją lapkričio savaitę, o monetų – daugiau kaip mėnesiu anksčiau, t. y. 2007-ųjų rugsėjo pabaigoje. Nuo 2007 metų gruodžio 1 dienos tam tikra dalis šių grynųjų pinigų buvo pateikta mažmenininkams ir kitoms įmonėms. Be to, 2007-ųjų gruodžio 10 dieną kredito įstaigos ir kiti įgalioti platintojai pradėjo pardavinėti mažmenininkams ir kitoms bendrovėms pažintinius eurų monetų rinkinius. Grynųjų pinigų keitimas buvo sklandus ir greitas. Nuo 2008 metų vasario 1 dienos Maltoje galima atsiskaityti tik eurų banknotais ir monetomis, tačiau kredito įstaigos Maltos liras į eurus keis iki 2008-ųjų kovo 31 dienos.