Rusijoje populiarumo reitingą geriausia matuoti degtine. Toks matavimo būdas yra daug patikimesnis nei visuomenės nuomonės apklausa.
2003 metais Maskvos degtinės gamykla „Kristal” pradėjo degtinės „Putinka” gamybą, ir ji akimirksniu tapo tokia pat populiari kaip ir jos „krikštatėvis” Vladimiras Putinas. 2007 metų pabaigoje „Putinka” tapo viena perkamiausių degtinių Rusijoje, užpildydama 2,7 proc. alkoholio rinkos – rusai jos išgėrė už 11 mlrd. dolerių. Tačiau praėjo vos kelios savaitės po to, kai Rusijos prezidentas savo įpėdiniu paskelbė Dmitrijų Medvedevą, ir Maskvoje esantis prekybos centro „Perekriostok” tinklas sumažino „Putinkos” butelio kainą 25 proc., o autoritetingas Rusijos laikraštis „Vedomosti” pranešė, kad Rusijos patentų biurą tiesiog užtvindė prašymai registruoti ne tik degtinės, bet ir kitų gaminių prekinį ženklą, kuriame būtų žodis „Medved”.
Prekinis ženklas „Medvedka” buvo įregistruotas dar tada, kai D.Medvedevas buvo paskirtas pirmuoju Rusijos vicepremjeru. Dabar be „Medvedkos” jau galima nusipirkti ir butelį „Car Medved” ir „Medvedevkos”. Tačiau ir „Putinkos” gamintojai nelinkę pasiduoti – jie apdairiai kaip pavadinimą ir prekinį ženklą įregistravo žodžius „Volodia i medvedi”.
Tačiau visi, kurie dar gruodį šaukė, kad niekas negali būti populiaresnis už jų numylėtinį, nacionalinį herojų V.Putiną, dabar gerokai pritilo. Maskvos „Levada” centro atlikta apklausa parodė, kad jau sausį D.Medvedevo reitingas pasiekė neįtikėtinas aukštumas – 82 proc. – ir net pralenkė 2004 metų V.Putino, kai jis buvo perrinktas antrai kadencijai, reitingą.
Vis dėlto rusams patinka ir jų dabartinis prezidentas, o tai, kad jo pasirinktas įpėdinis labai priimtinas žmonėms, laikoma šalies stabilumo ženklu. D.Medvedevą teigiamai vertina net tie, kurie nemėgsta V.Putino ir jo autoritarinio valdymo stiliaus, nes D.Medvedevas netarnavo KGB. Be to, būdamas pirmuoju Rusijos vicepremjeru D.Medvedevas kuravo socialinę sferą, todėl jo apsilankymai ligoninėse ir vaikų darželiuose buvo labai palankiai nušviečiami žiniasklaidos.
Todėl „medvedevomanija” jau pasiekė ir leidybą – spaustuvės gavo užsakymų spausdinti būsimojo prezidento portretus ir plakatus. Maskvos knygynuose jų dar nėra, tačiau niekas neabejoja, kad vos tik ten atsidūrę bus gerai perkami. Tuo tarpu kiekvienas užsukęs į knygyną mato, kad dabartinio prezidento portretai dulka lentynose. Jau daug savaičių jų niekas nebeperka net garsiajame Maskvos knygyne „Dom knigi”, nors jo vadybininkė Liubovė Kuznecca ir tikina, kad portretų kainos nemažins, nes „tai būtų nepagarba valstybės vadovui”. Tačiau Maskvoje jau kalbama, kad Vladivostoke valstybės vadovo portretai pardavinėjami su 10 proc. nuolaida ir atsidūrė tarp išparduoti skirtų prekių. Tačiau daugybė Rusijos provincijos politikų vis dar tvirtina, kad V.Putinui pasitraukus iš valdžios jie neketina savo kabinete nukabinti jo portreto – tik šalia pakabins naujojo prezidento atvaizdą.
Tuo tarpu politologai kalba apie dvivaldystę ir pažymi, kad Rusijos demokratizacija visada buvo dviejų lyderių teatras. Michailui Gorbačiovui ir Borisui Jelcinui varžantis dėl valdžios buvo pasirašytas Belovežo girios susitarimas, padėjęs tašką SSRS egzistavimui.
Įveikęs savo varžovą B.Jelcinas šventė pergalę. Jis įėjo į M.Gorbačiovo kabinetą Kremliuje, kuriame dar buvo likę pirmojo ir vienintelio SSRS prezidento asmeninių daiktų, bei į savo sveikatą išgėrė stiklinę viskio. Tai buvo jo didžiausio triumfo valanda.
B.Jelcinas baigė visagalio caro gyvenimą perdavęs „branduolinį lagaminėlį”, t. y. Rusiją, „į švarias naujojo lyderio, turinčio šaltą protą ir karštą širdį, rankas”. Dabar, kai dabartinis Rusijos prezidentas perduos valdžią į savo įpėdinio rankas, atsiras naujas duetas – V.Putinas ir D.Medvedevas.
42 metų D.Medvedevas gerokai skiriasi nuo niūraus V.Putino. Jis mėgsta klausytis „Deep Purple”, praktikuoja jogą, neatsidžiaugia savo žuvyčių kolekcija, kurios plaukioja akvariume jo kabinete Kremliuje. D.Medvedevas kalba angliškai, cituoja lotyniškus posakius ir kartą pagautas įkvėpimo net išrėžė kalbą apie laisvę. Laisvalaikiu jis žaidžia šachmatais ir žiūri kanalą „Discovery”.
Nors įvaizdžio kūrėjai pristato D.Medvedevą kaip energingą liberalą, iš tiesų jis yra minkštakūnis biurokratas, už viską turintis dėkoti V.Putinui. Net savo rinkimų programą D.Medvedevas vadina „Putino plano techniniu priedu”, o save – „kadenciją baigiančio valstybės vadovo įdiegtų tradicijų politikoje ir eknomikoje tęsėju”.
D.Medvedevas aktyviai prisidėjo prie V.Putino, kai pastarasis pasuko
šalį į autoritarizmą ir kaip „Gazprom” direktorių tarybos pirmininkas nedvejodamas nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, kai ši neišgalėjo apmokėti sąskaitų. V.Putinas sulaukė D.Medvedevo paramos ir tuomet, kai sugalvojo atšaukti gubernatorių rinkimus. Nors D.Medvedevas iškalbingas ir neieško žodžio kišenėje, tačiau neturi naujų idėjų. Jo matematikos mokytoja Irina Krigorovskaja sakė, kad mokykloje jis buvo tik vidutinis mokinys, turintis daugybę draugų ir didelių ambicijų.
Ji neklydo. Jau kitą dieną, kai tik V.Putinas jį paskelbė savo įpėdiniu, D.Medvedevas, prašydamas dabartinį prezidentą tapti jo ministru pirmininku, pasirodė esąs silpnas, neryžtingas ir nesugebantis vadovauti didžiulei valstybei žmogus.
Šis pagarbus prašymas reiškia, kad Rusijoje atsiranda galimybė valdyti dviem lyderiams. „Šiandien D.Medvedevas – V.Putino vaikas.
Tačiau vaikai anksčiau ar vėliau suauga. Suaugs ir D.Medvedevas. Valdžia keičia žmones. Kai tik bus išrinktas prezidentu, jis gali palengva atprasti kreiptis patarimo į V.Putiną ir imti tolti nuo dabartinio lyderio”, – mano Maskvoje esančio Globalizacijos problemų instituto direktorius Michailas Deliaginas. Tačiau yra ir manančiųjų, kad D.Medvedevas niekada neatsisakys V.Putino scenarijaus ir tęs jo pradėtus darbus. Juk V.Putinas ir kaip politikas, ir kaip prekės ženklas dar neišsisėmė. Tačiau po kovo 2 dieną įvyksiančių rinkimų jam jau teks kartu su kitais Rusijos gyventojais kelti degtinės stiklelį į D.Medvedevo sveikatą.