Šiuo metu šalyje iš registruotų daugiau kaip 400 kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) per 200 sėkmingai vykdo numatytą veiklą, didina jos apimtis, narių skaičių. Bendras kooperacijos dalyvių skaičius – apie 10 tūkst. žemės ūkio produkcijos gamintojų.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, per metus naujai įsikuriančių ir veiklą nutraukiančių kooperatyvų yra maždaug tiek pat: 2006 m. įsteigta per 20 kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), 2007 m., negalutiniais duomenimis, – per 10 kooperatyvų. Praėjusiais metais į kooperacijos plėtrą įsijungė stambių žemės ūkio produkcijos gamintojų.
Pagal veiklos pobūdį maždaug pusė visų kooperatyvų teikia agroserviso paslaugas, apie 20-25 proc. parduoda žemės ūkio produkciją, apie 15 proc. verčiasi žemės ūkio produkcijos gamyba, apie 10 proc. perdirba žemės ūkio produkciją.
Pasak ŽŪM sekretoriaus Kazio Sivickio, labai svarbu plėsti kooperatyvų narių ratą, nes, kaip rodo patirtis, klesti tie kooperatyvai, kurie vienija daug narių. „Tik stambesni, daugiau narių jungiantys kooperatyvai pajėgūs efektyviau vykdyti savo veiklą ir sėkmingiau naudotis ES parama”, – įsitikinęs K. Sivickis.
Pieno sektoriuje yra susibūrę apie 30 sėkmingai dirbančių kooperatyvų, superkančių apie 15-17 proc. viso pieno. ŽŪM sekretorius išreiškė nuomonę, kad rimtesnę įtaką pieno supirkimo kainoms kooperatyvai galėtų daryti tuomet, jei supirktų bent trečdalį viso pieno.
Pernai grūdų sektoriuje įkurtas pirmasis antrojo lygmens kooperatyvas „Lietuviški grūdai”, sudarytas iš kelių pirmojo lygio kooperatyvų, veikiančių įvairiuose šalies rajonuose. Grūdų sektoriuje 2007 m. įsikūrė didelis pirmojo lygmens kooperatyvas „Joniškio aruodas”, jungiantis per 50 stambių ūkininkų. Šis kooperatyvas jau pirmaisiais metais planuoja dideles veiklos apimtis, rengiasi siekti ES paramos.
ŽŪM sekretoriaus nuomone, labai trūksta daržovių ir uogų kooperatyvų. Šių sektorių kooperatyvai turėtų apimti visą darbų ciklą nuo produkcijos išauginimo iki realizavimo. Labai svarbu, kad kartu su gamyba vienoje kooperatinėje grandyje atsidurtų ir perdirbimas, nes kitaip bus sudėtinga palankiomis sąlygomis realizuoti produkciją už Lietuvos ribų.
2008-2013 m. laikotarpiu ŽŪM pripažintos kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) paramą galės gauti ne tik dalyvaudamos atskirose KPP priemonėse, kurios finansuojamos iš Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinio biudžeto, bet ir pagal Valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti priemonę, skirtą iš dalies kompensuoti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) steigimo ir administravimo išlaidas jų pirmaisiais penktaisiais veiklos metais.
Pagal šią priemonę kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) per pirmuosius penkerius veiklos metus numatyta 400 tūkst. eurų maksimali paramos suma, tai yra 10 kartų didesnė negu pagal analogiškas taisykles buvo galima gauti 2006-2007 metais.