A. Staponkienė siekia apsaugoti pensijas kaupiančių žmonių interesus

Parlamentarė Aldona Staponkienė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Pensijų kaupimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekia apsaugoti asmenų, pasirinkusių pensijų kaupimą konservatyviuose fonduose, turtinius interesus.

Projekte siūloma numatyti, jog pensijų kaupimo bendrovių, kai valdomi mažiausios rizikos – konservatyvūs fondai, atskaitymų padengti administravimo išlaidoms dydis iš pensijų turto per metus negali viršyti apskaitos vieneto metinio pelno. Pasak projektą inicijavusios A. Staponkienės, Pensijų kaupimo įstatymo papildymu taip pat siekiama nustatyti, jog atskaitymai dėl dalyvavimo konservatyvaus investavimo pensijų fonde pensijų kaupimo bendrovės naudai gali būti daromi tik pensijų fondui veikiant pelningai.

Tokias pataisas A. Staponkienė teikia, atsižvelgdama į tai, kad pensijų kaupimą tokiuose fonduose dažniausiai rekomenduojama rinktis asmenims, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 7 metai, į tai, kad konservatyvių pensijų fondų pelningumas nėra didelis, o nustatyti atskaitymų dydžiai neretai viršija pelną ir grynoji fondo grąža yra neigiama.

Parlamentarė pastebi, kad šiuo metu Pensijų kaupimo įstatymo 14 str. yra nustatyti maksimalūs atskaitymų iš pensijų turto dydžiai, kurie, kaip parodė praktika, žymiai viršija konservatyvių pensijų fondų apskaitos vieneto pelningumą.

Seimo Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė A. Staponkienė teigia, kad projekto rengimą paskatino viešai paskelbtos žinios apie pensijų kaupimo bendrovių veiklos rezultatus.

„Iš paskelbtos informacijos matyti, jog šiuo metu dalis gyventojų, nutariusių kaupti lėšas privačiuose antrosios pakopos konservatyviuose pensijų fonduose, išėję į pensiją gauna mažesnes išmokas nei būtų sulaukę iš valstybės, mat šių fondų grynoji investicijų grąža nuo įsteigimo iki šių metų pradžios buvo neigiama. Pensijų reformos dalyviai ne tik nieko neuždirbo iš investicijų, bet netgi sukaupė mažesnę sumą negu į fondą buvo įmokėta pinigų. Kaip rodo Vertybinių popierių komisijos atliktas tyrimas, neigiamą fondo grąžą lemia dideli administravimo mokesčiai“, – pastebi A. Staponkienė.

Jos manymu, bendrovės administravimo mokesčius turėtų atskaičiuoti tik iš pensijų fondų pelno ir nesumažinti į fondą įmokėtų pinigų. „Todėl toks administravimo mokesčio dydis priklausytų tik nuo bendrovės darbo rezultatų“, – sako Seimo narė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.