Emigrantus pakeis atvykėliai iš užsienio

Emigravus nemažai daliai tautiečių, šalies verslininkai kvalifikuotos darbo jėgos priversti ieškoti užsienio rinkose, tačiau norėdami įdarbinti užsieniečius jie susiduria su aibe sunkumų.

Klaipėdoje surengtoje diskusijoje valdžios atstovai ir verslininkai aptarė, kokių sunkumų iškyla norint įdarbinti imigrantus. Ateityje politikai žadėjo parengti siūlymus, kaip palengvinti imigracijos politikos įgyvendinimą, o verslininkams katastrofiškai stingant darbo jėgos problemas tenka spręsti dabar.

„Norėdami įdarbinti imigrantą tvarkydami dokumentus užtrunkame apie 3 mėnesius, o juk kvalifikuotas specialistas negali laukti, jis turi užsidirbti. Todėl dažniausiai darbuotojai nesulaukia ir išvyksta dirbti kitur”, – sakė daugiausia užsieniečių įdarbinusios įmonės Vakarų laivų gamykla personalo direktorius Tomas Vainorius.

Pasak jo, dar vienas kuriozas, apsunkinantis imigrantų įdarbinimą, yra tai, kad užsieniečiams suteikiamas skirtingas laikotarpis gyventi ir dirbti šalyje: leidimas dirbti Lietuvoje skiriamas dvejiems metams, o gyventi – tik metams. „Trūkstant kvalifikuotų darbuotojų užsieniečiams kaip tik turėtų būti suteikiamos kuo palankesnės įsidarbinimo ir gyvenimo sąlygos, užuot jas apsunkinus”, – piktinosi pašnekovas.

Verslininkai pritaria, kad pirmiausia reikėtų didinti darbo jėgos mobilumą Lietuvoje – skatinti grįžti emigravusius lietuvius. Tačiau norėdami, kad Lietuvos ekonominis lygis kiltų, be imigrantų neišsiversime.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigė, kad būtina kovoti su nelegaliu imigrantų įdarbinimu. „Reikia sukurti legalios imigracijos skatinimo galimybių ir daugiausia dėmesio skirti tam, kaip palengvinti darbo jėgos iš trečiųjų šalių įdarbinimą”, – sakė ministras.

Anot jo, spartėjantis darbo jėgos iš užsienio įdarbinimas turėtų ir neigiamų pasekmių, nes tai paskatintų tautiečius ne grįžti, o dar daugiau emigruoti. „Darbininkai iš trečiųjų šalių – itin pigi darbo jėga, tad darbdavys rinksis tą, kuris norės mažesnio atlyginimo. Dėl to dalis lietuvių bus priversti išvykti”, – samprotavo P.Vaitiekūnas.

Daugiausia Klaipėdoje trūksta jūrinių profesijų specialistų. „Uosto įmonių vadovai skundžiasi, kad itin trūksta kvalifikuotos darbo jėgos – nepakanka laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų, dažytojų”, – tvirtino Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė Aldona Steponkienė.

Nuo 1990 m. iš Lietuvos išvyko beveik 500 tūkst. gyventojų. Per tą patį laikotarpį atvyko apie 87 tūkst., iš jų tik 25 tūkst. lietuvių. 2007-aisiais į Lietuvą atvyko 5500 kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio, 1500 jų buvo įdarbinti Klaipėdoje.

Dabar Lietuvoje gyvena ir dirba apie 33 tūkst. užsienio piliečių. Daugiausia jų, atvykusių iš Baltarusijos, Rusijos, Kinijos, Ukrainos, Turkijos ir Moldovos, dirba transporto, statybos, gamybos ir paslaugų sektoriuose.