Pasigimdyti trigalvį padarą prireikė penkiagalvio UAB’o. Lyg pasitvirtintų senovės sakmė apie hidrą su daugybe galvų, kurių vieną nukirtus toje vietoje išdygsta dvi naujos.
Taigi turime atkutusius Seimo gariūnus ir penkiagalvę margaklanę Vyriausybę, kurios nariai vis įnirtingiau persidalija medžioklės plotus.
O kieno bus didysis elektros plotas? Ar jo ženklas bus levas ar liova?
Štai šis klausimas ir yra svarbiausias.
Nuo pat praėjusios vasaros levas (ar liova) buvo pakištas po kilimėliu, ant kurio svajų gijomis išaustas naujos atominės elektrinės paveikslas. Kas prieš jėgainę? Niekas, nors pirmiausia reikėtų suskystintų dujų terminalo. Ten tyla.
Mėginau sakyti: parenkite du įstatymus. Vieną, kad nutariame statyti ir kreipiamės dėl principinių dalykų į reikiamas Europos Sąjungos įstaigas. Kokia jėgainė tinka, kokiai pritartų, ar paremtų? Ta proga paprašytume, gal leistų šiek tiek pratęsti ir senosios darbą. (Beje, „Lietuvos energija”, sakoma, tam iš anksto iškasė duobę – pateikė Europos Komisijai savo pažymą, kad antrojo bloko uždarymas problemų nesukels. Kas pasirašė, nežinau, gal Čiubaisas.)
Kitas įstatymas būtų dėl statybininkų brigados: iš ko sulipdyti ir ką jai dar pavesti kartu su elektrine. Jungtys-tilteliai nugriauti nė neatsiradę dar 1999-aisiais. (Padėjo buvęs sovietų agentas, specialiai atsiųstas iš JAV, ir dviejų mūsų vyriausybių neryžtingumas.) Gal dabar, po dešimties prarastų metų, per elektros laidus jau įsiliesim į Europos Sąjungą?
Taigi galėjo būti du įstatymai ir vienas aiškumas, bet nustūmė rėkdami, kad nėra laiko. Nubalsavo, ir prasidėjo įprastine ypatingos skubos tvarka sukelti neaiškumai. Aiškinkimės, atsirado laiko. Premjeras iš karto ėmėsi savo „niekuo dėto” žaidimų: tai ne aš, tai Seimas nubalsavo! Ir pradėjo dygti levo žandeliai (yra tokios gėlytės), gal ir visas levukas arba liova.
Mėginta aiškintis: kokią politiką vykdys valstybė, finansinę galią ir svertus atidavusi privačiam verslui? Regis, tai gali išvirsti į visos elektrifikacijos privačią kontrolę ir valdymą. Gal komersantai patvarkys valstybinę korupciją? Privačios akcijos staiga šoka aukštyn, valstybės turtas – atitinkamai žemyn. Nenumatyta? Kažin. Vieni jau pradeda gauti pelną, kiti dar ne; nebent štai „Lietuvos energijos” direktorius apdairiai nebrangiai nusipirko žemių, kuriose paskui statys, kad šaliai savo žemę parduotų dešimtkart brangiau.
Ir vis tiek – ar yra bent prievolė žūtbūt daryti tai, ką sako atominės jėgainės statybos įstatymo pavadinimas? Deja, visai nebūtinai. Arba tik pagal garbės žodį.
Ar yra prievolė būtinai patiems daryti, jokiu būdu neparduoti lemiamos galios akcijų kam nors į šoną, pavyzdžiui, kas turi daug naftos dolerių? Nėra tokios prievolės. Po dvejų metų lieka tik garbės žodis. Jei valstybei pardavimas į kairę nepatiks, ji galės atpirkti gabalą dešimt kartų brangiau, nei sėkmingai pardavė. Verslas yra verslas. Bet ir tąsyk trečdalis jau liktų raudonžvaigždėj kairėj, pasiryžusioj, kaip girdim, ginti savo teises visomis branduolinėmis priemonėmis. Ir Vyriausybė tada gali būti jau visai atitinkama, dalinių kunigaikščių.
O jeigu Europos Sąjunga nepritartų gamybos ir skirstymo sankabai? Juk tokia direktyva ten dabar svarstoma, tad gal reikėjo pasiklausti?
Normaliai – taip, būtų reikėję. Bet galima paleisti penkiagalvį, kad elgtųsi nenormaliai. Juk jei Europos Sąjunga galų gale neleis taip veikti, ji ir liks kalta dėl pasekmių. Pavyzdžiui, NDX nusivylęs moja ranka, traukiasi ir parduoda visas akcijas sumaurojusiam RAO, kuris dar pasitelkia „Gazprom”, ir liūtukas virsta liova. Mutacija, gerokai paspartinanti valstybės mutaciją.
„Mažeikių naftą” vis dėlto apgynėm nuo „LUKoil” ir kitų „putinistų”. O štai elektrifikacija slysta nežinia kur. Jeigu tarybų valdžios pusėn – bus komunizmas. Visiems gerai. Rusija susigrąžina valdas. Jei to nenorim, lieka tik pasikliauti europiniais kaimynais. Kad jie ir ateis, ir neatsimes. Net nereikalaudami tokios energijos dalies, kuri techniškai pakištų jėgainę po RAO. (LEO-RAO?) Ir dar viena paskutinė garantija. Galbūt verslininkai nenorės patekti į istoriją kaip tėvynės išdavikai. Valdžiai pabalsavus, kaip frakcijose liepta (tam ir Viktorą U. pasiuntė), turim pasitikėti VP.
Nelaimė, matot, kad pasitikėti gariūniškuoju penkiagalviu nėra jokio pagrindo. Pasitikėkim, broliai pirkėjai, nacionaliniu verslu, nes Vyriausybės jau nebėra.