Vienas įtakingiausių Lietuvos verslininkų Bronislovas Lubys smarkiai vožtelėjo pastaruoju metu giliavandenio uosto Melnragėje projektą pradėjusiai forsuoti centrinei valdžiai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas B. Lubys viešai pareiškė, kad giliavandenį uostą reikėtų sukurti dabartinėje uosto teritorijoje, o ne vykdyti ekspansiją į Melnragę. Pirmasis variantas esą būtų kur kas pigesnis.
Su tokia magnato, valdančio keletą uosto kompanijų, pozicija kategoriškai nesutinka Susisiekimo ministerijos vadovai. Anot jų, iš esmės galima diskutuoti tik dėl to, kokių krovinių terminalai galėtų atsirasti giliavandeniame uoste.
„Vertinu skeptiškai”
Penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje B. Lubys pareiškė, jog tiek uosto direkcija, tiek ir Susisiekimo ministerija pernelyg mažai dėl giliavandenio uosto diskutuoja viešojoje erdvėje ir visų pirma su uosto krovos kompanijomis.
Žinia, koncernui „Achemos grupė”, kuriam vadovauja B. Lubys, priklauso uosto bendrovės Krovinių terminalas, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”), „Klaipėdos laivų remontas”, Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas.
„Mes suskaičiavome, kad įrengti giluminį uostą iki 10-11 krantinės, iki „Klaipėdos Smeltės” teritorijos, kainuotų ne daugiau 500 milijonų litų. Paskaičiuota, kad giliavandenio uosto statybos ties Melnrage vakarykštėmis kainomis atsietų apie 2,3 milijardo litų. Kol būtų pradėtos statybos, kaina išaugtų dar kokiu milijardų litų”, – sakė B. Lubys.
Jis neslėpė, kad giliavandenio uosto Melnragėje projektą vertina skeptiškai.
„Šioje vietoje galėtų atsirasti nebent suskystintų dujų terminalas, bet ne naftos, trąšų, konteinerių terminalai, kaip yra numatę japonų specialistai savo studijoje. Nuo dirbtinės salos jūrinio kampo iki gyvenvietės būtų daugiau nei pusantro kilometro atstumas – absoliučiai saugi zona. Šiuo metu Europos Sąjungoje suskystintų dujų terminalams taikomas 500 metrų apsauginės zonos normatyvas, nors kai kur yra ir tik 300 metrų. Tačiau, kur toks terminalas galėtų atsirasti, ir ar tam tiktų Melnragė, turi atsakyti speciali studija”, – sakė B. Lubys, neslepiantis, kad „Achemos grupė”, ko gero, investuotų į tokį objektą.
„Kainuotų dukart daugiau”
Arvydas VAITKUS, Susisiekimo ministerijos sekretorius
Dėl to, kokiems kroviniams būtų skirtas giliavandenis uostas, – dar atvira diskusija. Tačiau visai kita situacija dėl tokio uosto statybų vietos. Japonijos specialistai, rengę giliavandenio uosto studiją, numatė tris jo statybų variantus – pietinėje, vidurinėje dabartinio uosto dalyje ir ties Melnrage. Anot jų, giliavandenio uosto statybos vidurinėje teritorijoje būtų net du kartus brangesnės nei Melnragėje. Reikėtų iš esmės rekonstruoti visas dabartines krantines, taip pat visą Smiltynę užkalti poliais, nes kitaip akvatorijos gilinimo darbai galėtų paveikti šią jautrią teritoriją. Be to, iškiltų problema dėl didesnių laivų apsisukimo uosto akvatorijoje.
„Reikia audito”
Aloyzas KUZMARSKIS, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas
Penktadienį vykusiame Uosto tarybos posėdyje kalbėjau, kad reikia atlikti dabartinių uosto galimybių auditą. Japonų specialistų giliavandenio uosto studija buvo atlikta remiantis 2003 metų duomenimis. Tačiau nuo to laiko uostas labai smarkiai pasikeitė. Atsirado Krovinių terminalas, per metu perkraunantis beveik du milijonus tonų naftos produktų, dar vienas konteinerių terminalas, kompanijos išplėtė trąšų terminalų pajėgumus, atsirado šaldytuvų terminalai, buvo pagilintas uosto kanalas, padidėjo gylis ties krantinėmis. Reikėtų įvertinti ir uosto galimybes įsisavinus dabartines rezervines teritorijas. Gali būti, jog viską įvertinus, paaiškėtų, jog su kur kas mažesnėmis investicijomis nei pora milijardų litų pasiektume visai neblogų rezultatų. Juolab kad didelių investicijų itin reikia geležinkelių infrastruktūrai, mat šioje srityje jau susiduriama su problemomis aptarnaujant uostą