Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje medalius iškovojantys sprinterė Lina Grinčikaitė, karatistas Valdas Grigaitis ir tenisininkė Auksė Gecevičiūtė teigia, jog sporto šakos pasirinkimą lėmė jų charakteris. „Jei ji atitinka tavo būdą, tai gali net pritraukti sėkmę”, – spėja jie. Tačiau tuo pačiu prisipažįsta, jog į sportą atėjo atsitiktinai…
Nesirūpino laimėjimais
18-metė sprinterė Lina Grinčikaitė prisimena, jog į bėgimo takelį pakliuvusi ne savo noru ar iniciatyva.
„Šia sporto šaka būčiau net nesusidomėjusi, jei ne mano talentas, kuris išryškėjo mokykloje. Fizinio lavinimo mokytojas buvo labai nustebęs, kai finišavau pirma. Tuo metu net nežinojau, kokią sporto šaką pasirinksiu”, – juokdamasi pasakojo šių metų Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionato antros vietos laimėtoja Lina.
Tačiau merginos talentas ryškėjo labai greitai. Tik pradėjusi lankyti bėgimo treniruotes, tuo metu 13-metė paauglė dalyvavo Lietuvos čempionate ir vaikų grupėje laimėjo pirmą vietą bei pagerino šalies rekordą.
„Tada dar nieko nesupratau, vis klausiau trenerio: „Kas man iš to, kad laimėjau?” Tuo momentu man tai nieko nereiškė”, – prisiminė klaipėdietė.
Mergina prisipažįsta, jog ir dabar pasitaiko, kad laimėjusi medalį ji nesijaučia itin laiminga. „Emocinė būsena priklauso nuo aplinkybių. Dažnai būna, kad manęs netenkina rezultatas. Puikiausias pavyzdys – šios vasaros Europos čempionatas. Tikrai žinojau, kad galėjau būti pirma, tačiau užmigau starte. Nubėgusi verkiau. Tik po kelių dienų supratau, jog reikia džiaugtis – kad ir antra vieta”, – prisimena Lina.
Ir nugalėtojai atsipalaiduoja
Europos vicečempionė teigia pritinginti sportuoti ir treniruočių metu kartais net „simuliuojanti”.
„Mano treneris yra daug reiklesnis negu aš, jis rūpinasi, bando pagerinti mano rezultatus, o man atrodo, kad gerai ir taip, stengiuosi kaip nors išsisukti”, – savo silpnybes atskleidė mergina.
Kiekvieną darbo dieną į treniruotes skubanti Lina šiuo metu ruošiasi olimpiadai. „Dar negalvoju apie kokį rimtesnį laimėjimą, bet dalyvauti tikrai labai noriu. Ką nors svaraus pasiekti, manau, galėsiu 2012 metais Londone vyksiančioje olimpiadoje”, – spėja sprinterė.
„Versmės” vidurinėje mokykloje besimokanti Lina mano neapsiribosianti vien sportu. „Tai laikina, tačiau šiuo metu daugiau vilčių dedu į sportą. Vis tiek mokslas nukenčia, pasivyti praleistas pamokas yra sunkoka, tačiau stengsiuosi neapleisti abiejų sričių”, – teigia būsima dvyliktokė.
Mergina prasitarė jau turinti pasiūlymų sporto ir studijų srityje ir baigusi mokyklą ketina važiuoti Ameriką. Lina teigia Lietuvoje toliau sportuoti perspektyvų nematanti.
Įsimena tai, kas sunkiausia
15-metė tenisininkė iš Gargždų Auksė Gecevičiūtė prieš penketą metų taip pat nesitikėjo, jog savo laisvalaikį daugiausia skirs stalo tenisui.
„Trečioje klasėje lankyti teniso būrelį pasiūlė mano klasės draugė. Sutikau, pagalvojau, kaip bus įdomu žaisti lauke, tik nuėjusi supratau, kad teks žaisti stalo tenisą. Tačiau man tai patiko”, – prisimena Auksė.
Tenisininkė džiaugiasi, kad turėjo galimybių pasitreniruoti ir su vaikinais. Auksę priimdavo žaisti ir į vyresnių veteranų čempionatus. Mergina turi nemažai užsienio turnyruose iškovotų aukso medalių, tačiau teigia, jog sunkiausiai laimėta pergalė daug įsimintinesnė.
„Pirmąjį savo asmeninį turnyrą žaidžiau Estijoje. Teko susikauti su vadinamąja Estijos viltimi… Priešininkė tikrai gerai žaidė, tačiau finale aš prieš ją laimėjau”, – pasakoja Auksė.
Starto jaudulys
Auksė prisipažįsta vis dar jaučianti starto jaudulį. „Prieš pradedant žaidimą labai svarbu save kontroliuoti. Būna, jog bijai varžovės, tuomet žaidi susikaustęs. Stalo tenise tai vadinama „monražu”. Galima to išvengti – padaryti ilgesnį apšilimą, save nuraminti, nusiteikti kovai”, – teigia Auksė.
15-metė gailisi, kad treniruotės ir varžybos dažnai atima jos laisvą laiką, ypač mokslo metais. Būna, jog klasės draugai išvažiuoja į ekskursijas, o jai tenka ruoštis varžyboms ar ilsėtis prieš jas.
„Pasiilgstu laisvalaikio, norisi ir patinginiauti, tačiau teniso neatsisakyčiau. Kartais net radusi laisvą minutę verčiau pabėgioju, nei susitinku su draugais”, – pasakoja Auksė. Mergina puikiai susitvarko su visomis pareigomis, neapleidžia ir mokslų – mokosi gerai ir net yra klasės seniūnė.
Užsispyręs ir užgrūdintas
„Okinavos” klubo kiokušin karatė sportininkas 16-metis Valdas Grigaitis teigia esąs užgrūdintas ir varžovo baimės nejaučia.
„Mums negalima bijoti savo konkurento. Tam mes ir treniruojamės. Užlipęs ant tatamio (danga, ant kurios kovojama. – Aut. past.), stengiuosi susikoncentruoti ir susikaupti kovai”, – savo patirtimi dalijasi Lietuvos jaunučių čempionato pirmos vietos laimėtojas.
Valdas teigia esantis labai užsispyręs iš šioje sporto srityje sieksiantis dar daugiau.
„Siekiu juodo diržo. Neseniai išsilaikiau geltoną diržą su žalia juostele. Dar reikia iškovoti ne vieną. Po jų dedami danai – auksinės juostelės. Kiokušin karatė įkūrėjas turėjo 10 danų”, – savo troškimus išsakė jau trejus metus aktyviai sportuojantis vaikinas.
Anot vaikino, Lietuvos kiokušin karatė rinktinė yra viena geriausių visoje Europoje ir net lygiuojasi į stipriausias pasaulyje. Tad jis ketina treniruotis čia. Ir kitiems pataria sportuoti. Merginos, manote, kad raumenys – nemoteriška?
„Man sportuojančios merginos yra labai gražios, – teigia Valdas. – Manau, šiek tiek raumenukų nepakenktų kiekvienai panelei. Bet kultūrizmą propaguojančios man visai ne prie širdies.”
Germina Palekaitė
„Vakarų ekspresas”