Perkantiems namą – svaiginanti pasiūla

Nekilnojamojo turto rinką apėmęs sąstingis kai kuriuos statytojus jau verčia pirkėjus vilioti vertingomis dovanomis.

Tiesa, uostamiestyje apie tokias akcijas, kaip sostinėje, kur perkantiesiems namą žadamas ir naujas automobilis, dar negirdėti, nors pajūryje savo pirkėjų laukia net keli šimtai individualių namų.

Nepaisant to, Klaipėdos priemiesčiuose suformuotų žemės sklypų individualiems namams statyti nuolat daugėja – kiekvieno mėnesį Klaipėdos rajono savivaldybė patvirtina 15-25 detaliųjų planų.

„Vakarų ekspresas“ atliko nedidelį eksperimentą – pabandėme „nusipirkti“ naujos statybos namą. Paaiškėjo, kad rinktis iš tiesų yra iš ko – nė vieno naujos statybos kvartalo, kuriais buvo domėtasi, būstų pardavėjai nepasakė, kad laisvų nėra.

Buvo siūloma rinktis iš įvairaus dydžio namų, taip pat pagal pageidavimą – ir sublokuotą ar individualų. Kad būtų lengviau apsispręsti, potencialų pirkinį galima apžiūrėti „gyvai“ – dauguma jų jau pastatyti arba statomi.

„Romų“ gyvenvietėje būstus parduodančios bendrovės telefonu pasiteiravus apie galimybę čia įsigyti būstą, moteris informavo: septyni sublokuoti namai (galima rinktis norimą vietą bei projektą) ir šeši individualūs. Gyvenvietėje bus 148 gyvenamieji pastatai, šiuo metu jau stovi apie šimtą.

Apžiūrėti ir rinktis tai, kas arčiau širdies, galima ir 9 km nuo uostamiesčio centro nutolusiame Radailių kaimo kvartale „Radailių nevelus“. Iš viso čia planuojama vieno aukšto su mansarda 30 individualių namų, parduodamų su daline vidaus apdaila. Tiesa, anot pardavėjo, čia kol kas pastatyti dar ne visi namai.

Jeigu norisi keltis į jau baigiamą kvartalą – ne bėda. Visai netoli uostamiesčio, Ginduliuose, jau pastatytas kvartalas iš keliolikos sublokuotų namų – vienas kitas dar laisvas. Statytojai pirkėjus vilioja sutvarkyta infrastruktūra – kelio užtvaras, trinkelėmis klotas kelias, apšviesti šaligatviai, išlyginta žemė, aptverta tvora.

Kalotėje naujutėliame kvartale iš 20 individualių namų savo šeimininkų dar neturi 11. Iš kelių sublokuotų namų nenupirkta nė vieno, mat jie kol kas nepradėti statyti. Vis dėlto žadama, kad statybvietėje gyventi neteks – iki šių metų pabaigos visa kvartalo infrastruktūra turėtų būti baigta. Per kvartalą tiesis asfaltuota gatvelė, prie namų ves trinkelėmis kloti takai, bus įrengtas apšvietimas ir net pasodinti medžiai. Tik žolė nesėjama – kiekvienas prie savo namo renkasi ką nori.

orintieji patys patirti savo namo statybos rūpesčius gali rinktis sklypą kad ir Ketvergiuose. Gyvenamajai statybai prie Minijos upės numatyta net kelios dešimtys 11-27 arų ploto sklypų. Komunikacijas žadama atvesti iki šių metų vasaros.

Gyvenamųjų namų derme ir vientisu stiliumi rūpinasi „Pašaltinio miestelio“, „Triušelių“ projektų sumanytojai. Šiuose po maždaug 40 sklypų turinčiuose kvartaluose įsikurti panūdusiems pirkėjams siūloma rinktis iš kelių individualių namų projektų, ir norimas bus pastatytas.

Pasak Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovas Gedimino Valantino, dabar yra pirkėjui palankesnis metas – daug pasiūlos, galima rinktis. Anksčiau buvo vienas namas ir dešimt pirkėjų, o dabar dešimt namų ir vienas pirkėjas. Pirkėjai nebėga akis išdegę.

Renkantis pagrindiniai yra trys dalykai: vieta, vieta ir dar kartą vieta. Žmonės taip pat žiūri, kad būtų sutvarkyta aplinka, nutiesti keliai, įrengtas apšvietimas, socialinė ir inžinerinė infrastruktūra. Anksčiau į šiuos dalykus kartais pažiūrėdavo ir pro pirštus.

Populiaresni yra mažesni kvartalai po 10-12 namukų. Didieji kvartalai, kuriuose parduodama po 50 ar daugiau sklypų, turėtų būti vystomi sunkiau. Nebent statytojai pirma investuotų į aplinką, infrastruktūrą, ir tik tada imtų statyti, o ne pirma statytų ir žiūrėtų, ką daryti.

Rizikos perkant sklypą ten, kur didelis jų masyvas, yra – pats pasistatysi, o kaimynui gal pritrūks pinigų, ir statybos tęsis dar ilgai, arba stovės pastatytas namas tik su daline vidaus apdaila. Vakarais bus tamsūs langai, nejauku. Greičiau įgyvendinami arčiau miesto esantys projektai.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos nario Arvydo Avulio teigimu, šiuo metu nekilnojamojo turto projektų pelningumas svyruoja apie 15 proc. Sunku tikėtis, kad atpigs statybinės medžiagos, kai taip dramatiškai kyla kainos energetikoje ar darbo jėgos kaštai statybose, kur didžiausias darbininkų trūkumas. Būsto kainos rinkoje gali mažėti tik investuotojų arba statybinių kompanijų pelno sąskaita.

Kad statybinės kompanijos sumažins savo pelno maržą mažai tikėtina, nes statybų apimtys per artimiausius metus neturėtų mažėti. Taigi lieka investuotojai. Jeigu nekilnojamojo turto vystytojai sumažins savo pelno maržą iki 5 proc., tai būsto kainos gali sumažėti 10 proc. Tokiu atveju investuotojams teks atsakyti į klausimą, ar ne geriau padėti savo milijonus į banko sąskaitą, gauti 6 proc. palūkanų už terminuotą indėlį ir metus ar dvejus pailsėti Maljorkoje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.