Lietuvos valstybės įvaizdžio pristatymo pasaulyje strategija, kurta trejus metus ir sukėlusi nemažai skandalų, pagaliau bus pradėta įgyvendinti.
Lietuvos įvaizdžio formavimo komisija, vadovaujama premjero Gedimino Kirkilo, užvakar vienbalsiai pritarė minėtai strategijai. „Premjeras buvo stebėtinai išsamiai susipažinęs su mūsų koncepcija. Jo akys švytėjo entuziazmu”, – sakė vienas įvaizdžio kūrėjų. Pagal šią koncepciją bus formuojama kūrybinė užduotis Lietuvos prekės ženklo konkursui, kuris bus skelbiamas artimiausiu metu.
Ankstesni kūrėjai neįtiko
2006 metais trijų kompanijų kurta įvaizdžio formavimo strategija, pasak Vyriausybės Komunikacijos departamento direktoriaus Lauryno Bučalio, buvo neįtikinama ir nepriimtina visuomenei. Pernai Lietuvos prekės ženklo konkursas irgi patyrė nesėkmę. „Trūko aiškios, Lietuvos piliečius įkvepiančios ir kitų šalių gyventojams įdomios idėjos”, – aiškino L.Bučalis.
Remdamiesi ankstesniu įvaizdžio strategijos projektu, naujieji jo kūrėjai, atstovaujantys agentūroms „Not perfect”, VRS ir BVRG, vakar visuomenės dėmesiui pateikė galutinį koncepcijos variantą ir jos ašimi tapusį šūkį „Lietuva – drąsi šalis”.
Ekspertų grupės vadovas, „Not perfect” direktorius Paulius Senūta teigė, kad apie dažną šalį pasaulyje sprendžiama iš klišių ir stereotipų. Lietuva, pasak jo, atsidūrusi dar blogesnėje padėtyje – ji tiesiog nežinoma, net patys mūsų šalies piliečiai negali pasakyti, kuo ji įdomi. „Liūdina tai, kad lietuviai prasčiau vertina šalį nei užsieniečiai”, – nuogąstavo P.Senūta.
Remtasi lietuvio būdu
Idėjos „Lietuva – drąsi šalis” autoriai rėmėsi esminiais lietuvio būdo bruožais, susiformavusiais per istorinę išlikimo kovą. Pasak jų, ryžtingai priimame sprendimus, esame iniciatyvūs, veiklūs ir veržlūs. Pasaulis mus turėtų pažinti ne tik kaip darbščius, bet ir kūrybingus, besidominčius naujovėmis ir drąsiai jas įgyvendinančius žmones. Mūsų kultūra – novatoriška, peržengianti vieno žanro ribas, nuo seno jungė Rytų ir Vakarų meno tendencijas. Turėtume ir patys suprasti, ir užsieniečius įtikinti, kad esame politiniai regiono lyderiai, pirmaujame mažmeninės prekybos, biotechnologijų, lazerių pramonės srityse. Šalį garsina sportininkai. Esą drąsa – ne vienintelis lietuvio būdo bruožas, tačiau ji įdomiai ir patraukliai išskiria mus iš kitų tautų. Pasak P.Seniūtos, labiausiai į žmonių savimonę įaugęs bruožas – darbštumas. „Turbūt nenorėtume lygiuotis į Kiniją ir susikurti įvaizdį, esą mūsų šalyje klesti rankų darbas, nes tokia idėja būtų nekonkurencinga”, – svarstė agentūros „Not perfect” direktorius. Klausimą, kodėl dėl drąsos labiau išsiskiriame, pavyzdžiui, nei latviai ar lenkai, įvaizdžio kūrėjai atrėmė teigdami, kad tiesiog esame pirmi ir vieninteliai taip save pristatę.
Kaip nustebinti pasaulį
Teigiama, kad geriausiai Lietuvą reklamuotų dideli, drąsūs projektai ir jau numatyti renginiai: „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009”, Europos krepšinio čempionatas, pirmininkavimas Europos Sąjungai, nauji energetikos projektai.
Siūloma kviesti pasaulio architektus statyti pasaulinės reikšmės pastatą, kuris savo ekstravagancija ir technologiniu pažangumu stebintų pasaulį. Prisiminta ir Guggenheimo muziejaus idėja. Įvaizdžio strategai siūlo kurti kino filmą apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas, kuris pristatytų pasauliui herojišką Lietuvos praeitį. Idėjos autorių manymu, tokiam projektui reikėtų nepagailėti lėšų ir statyti jį Holivude. Jiems užkliuvo ir sunkai ištariamas angliškas Lietuvos pavadinimas Lithuania. Remdamiesi Mumbajaus (buv. Bombėjaus) ir Kroatijos (buv. Chorvatijos) pavyzdžiu, marketingo žinovai siūlė šalies pavadinimą pakeisti lengvesniu, aiškesniu, nors patys naujadaro pavyzdžių pateikti negalėjo.
Drąsios Lietuvos idėja bus pristatyta artimiausiu metu žadamuose kurti interneto vartuose. Per kelis mėnesius turėtų būti pateiktas detalus šalies įvaizdžio formavimo priemonių planas.