Krentant visoms pasaulio akcijų rinkoms, iš investavimo žaidimo pasitraukia vis daugiau rimtų žaidėjų. Tai, anot ekspertų, mūsų šalies ekonomikai nežada nieko gero.
Šiuo metu rinkose juntamas „karštas” periodas turi įtakos ir investavusių banko klientų elgesiui. „Apie padėtį rinkoje aktyviai teiraujasi apie 20 proc. investavusių klientų. Žmonės domisi situacija, tačiau reaguoja ramiau, nepriima skubotų sprendimų, tariasi su specialistais”, – LŽ sakė SEB banko investavimo paslaugų vadovė Ingrida Sklėnienė. Anot šio banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, lėšos, kurias šalies gyventojai kaupia ir laiko gyvybės draudimo, pensijų fonduose ar yra investavę į įmonių akcijas ir obligacijas siekia per 9 mlrd. litų, ir šiais pinigais labiausiai rizikuojama.
Pavojus ekonomikai
Anot DnB NORD banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio, dėl masinio akcijų rinkų nuosmukio kilo ilgalaikė ir gana rimta grėsmė. „Kiekvienai Lietuvos įmonei lėšos reikalingos plėtrai, modernizavimui, naujų produktų gamybai ir pan. Akcijoms krentant ir investuotojams pasitraukiant prarandamos reikalingos investicijos. Todėl anksčiau ar vėliau šalies ekonomika sulėtės. Lietuvos įmonės investuotojams tampa nebepatrauklios, o tai labai apsunkina verslo plėtojimą”, – įžvelgė grėsmes R.Rudzkis. Anot jo, drebant finansų rinkoms, investuotojai pirmiausiai pabėga iš ekonimiškai kylančių šalių, todėl pasaulinė situacija Lietuvai yra labai nepalanki.
„Pasaulio analitikų nuomonės rinkų griūties klausimu pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni sako, kad ryžtingi rezervų sistemos veiksmai sustabdys neigimas tendencijas, ir rinkos vėl pradės augti, o kita pusė teigia, kad šie reikalai yra gerokai rimtesni, ir tai gali būti net struktūriniai JAV ekonomikos išsikraipymai. Šiuo metu susiklosčiusi situacija atsilieps visam pasauliui. Nors ir labai ryžtingi Amerikos centrinio banko veiksmai, tačiau jie nepajėgs pasiekti persilaužimo”, – tvyrančias nuomones pristatė pašnekovas. Analitiko nuomone, per paskutinius 15-20 metų akcijų rinkos išsipūtė, jų kapitalizacija ir vertė plėtojosi sparčiau, negu augo bendrasis vidaus produktas. „Prekių ir paslaugų pasaulyje buvo gaminama neadekvačiai sparčiai didėjančiam pinigų kiekiui. Todėl išsipūtė akcijų rinkų burbulas. Visiškai įmanoma, kad jis gali šiek tiek subliukšti, gali būti, kad akcijų rinkos laukia ilgokas nuosmukis”, – svarstė R.Rudzkis.
Anot jo, bloga situacija akcijų rinkose neabejotinai veikia ir nekilnojamojo turto rinką. Todėl Lietuvoje galimas ir šios rinkos sąstingis bei kainų kritimas. „Neabejotinai slops vartojimas, todėl tai pajaus bankai ir paslaugų sektorius. Beje, kai sumažės vartojimas, bus problemiška surinkti biudžetą, kuris yra labai optimistiškai suprojektuotas. Krentant prekybos apyvartoms, tikėtina, kad surinkti planuoto PVM nepavyks”, – pabrėžė analitikas.
Nudegimai išliks
FMĮ „Jūsų tarpininkas” finansų makleris Andrius Adomkus LŽ sakė, kad šiuo metu Lietuvoje biržos kapitalizacija yra smukusi 40 proc., palyginti su spalio pradžia, kai buvo fiksuotas didžiausias indekso taškas. „Tai skaičiuojama milijardais litų. Šį pirmadienį ir antradienį kapitalizacijos sumažėjimas kasdien siekė po 1 mlrd. litų. Metų pradžioje Vilniaus vertybinių popierių biržos kapitalizacija buvo apie 15 mlrd. eurų. Nuo metų pradžios apie 260 mln. litų sumažėjo visų investicinių fondų dydis. Tokioje situacijoje žmonėms sudėtinga išlikti šaltakraujiškiems, todėl investicijos atsiimamos”, – aiškino A.Adomkus. Anot jo, tikėtis, kad teigiama tendencija atsigręš ir pakeis kryptį ilgesniam laikotarpiui, bus galima tada, kai išseks gausus akcijų pardavėjų būrys, kuris ir muša akcijų kainas. „Pirmosiomis metų savaitėmis skaudžiai nudegę investuotojai pasitraukė iš biržos su išties nemažais nuostoliais, todėl pasiryžti grįžti jiems psichologiškai bus sunku – prireiks daugiau įrodymų ir teigiamų naujienų, kad ekonomika atsigauna, mažėja infliacija ir pan. Tačiau nėra ženklų, kad tokių pranešimų greitai sulauksime. Pirmasis pusmetis išliks išties sudėtingas”, – pabrėžė A.Adomkus.