Vakar Parlamento valdyba neapsisprendė, ar statyti Seimo viešbutį, ar skirti lėšų parlamentarų butų nuomai. Sprendimą bus siūloma priimti visam Seimui.
Seimo valdybai pateiktuose pasiūlymuose, kaip išspręsti parlamentarų apgyvendinimo klausimą, nurodoma, kad mokėti jiems butpinigius – neapsimoka, be to, gauti ne pinigus, bet nemokamą būstą pageidauja ir patys Seimo nariai. Naujajam parlamento viešbučiui numatyta vieta – A.Goštauto ir A.Tumėno gatvių sankryža, kur Seimui priklauso beveik 20 tūkst. kvadratinių metrų sklypas. Preliminari viso naujo pastato kaina galėtų siekti apie 170 mln. litų. Pagal šią viziją, naujajame pastate įsikurtų ne tik už Vilniaus gyvenantys seimūnai ar užsienio delegacijų svečiai, bet atsirastų iki 800 vietų konferencijų ir spaudos konferencijų, Europos reikalų komiteto bei uždarų posėdžių salės, mokymo klasės ir kitos reikalingos patalpos.
Nuomonės skirtingos
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas pabrėžė, kad kol kas sprendimas nepriimtas. Jis atmetė kritiką, kad parlamentas apskritai neturėtų užsiimti statybomis. „Kodėl Seimas negali būti didelio masto statybų užsakovas? Pasistatėme posėdžių salę, nors buvo daug kritikos, šiandien visiems atrodo, kad tai labai efektyvu. Statybos numatomos daug kam rūpimoje miesto vietoje, todėl ir kritikuojama”, – aiškino Seimo pirmininkas. Tačiau kitas valdybos narys konservatorius Andrius Kubilius teigia esąs skeptiškai nusiteikęs dėl naujo Seimo statybų vajaus. „Pačioje valdybai pateiktoje analizėje rašoma, kad parlamento viešbučius turi vos kelios Europos valstybės – tai slovakai, norvegai ir švedai. Man labai nepatinka, kad Seimas negali gyventi be kokių nors statybų, baigęs vienas – puola į kitas”, – sakė A.Kubilius.
Skaičiavimai netinkami?
Anot Seimo kanceliarijos pateiktos vizijos, svarus argumentas statyti viešbutį yra tai, kad pardavus dabar turimus pastatus Gedimino prospekte ir L.Giros gatvėje, išmokos Seimo nariams galėtų būti mokamos apie 22 metus, tačiau atsižvelgus į infliaciją šis laikotarpis sutrumpėtų iki 12-15 metų. Taigi kasmet šios kompensacijos sudarytų daugiau nei 2 mln. litų.
Specialistų vertinimu, nuspręsti, kas kainuos pigiau – ar pastato statyba, ar butpinigių mokėjimas, iš Seimo valdybai pateiktų duomenų neįmanoma. Finansų analitikas Mindaugas Leika pabrėžė, kad vertinant statybų ir butpinigių mokėjimo racionalumą nebuvo padaryta išlaidų ir naudos analizė, kuri daugelyje valstybių yra privaloma siūlant panašius projektus. „Neįvertinta galimybė investuoti pinigus, gautus pardavus Seimui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Palūkanos galėtų kompensuoti infliaciją, kuri minima kalbant apie butpinigių mokėjimą iš gautų lėšų. Taip mąstytų bet koks privatus investuotojas”, – aiškina M.Leika. Anot specialisto, butpinigių sistema leistų elgtis lanksčiau, nes kiekvieną kadenciją parlamentarų, kuriuos reikia aprūpinti būstu, skaičius yra skirtingas. O viešbučio išlaikymas kainuoja visada. „Iš pateiktos analizės aišku, kad dauguma Europos šalių, turinčių senas parlamentarizmo tradicijas, ir netgi mūsų kaimynai estai ir latviai moka butpinigius, tai kodėl mes išskirtiniai? Viešbučiai seimūnams dažniausiai statomi Rytuose. Viešbutis su baseinais pastatytas Rusijos federacijos Dūmos nariams”, – teigė ekonomistas.