Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas prof. Kęstutis Glaveckas mano, kad šiuo metu prasidėjusi pasaulinė finansų krizė turės nemažą poveikį Lietuvai.
Jo nuomone, šis poveikis nebus žaibiškas, tačiau gali pasijusti jau šiais metais, nes Lietuvos ekonomika ir finansai yra sąlyginai mažai integruoti į pasaulinę ir Europos Sąjungos rinkas, taip pat palyginti nedidelė Lietuvos gyventojų dalis (10-15 proc.) investuoja per fondų biržas.
Trečiadienį spaudos konferencijoje K. Glaveckas sakė, kad didesnės Lietuvos ekonomikos problemos laukia nekilnojamojo turto sektoriuje – tai ypač svarbu ekonomikai, nes pastaruosius 5-6 metus nekilnojamasis turtas buvo pagrindinis Lietuvos ekonomikos lokomotyvas.
Parlamentaro manymu, jo vietoje turės atsirasti naujas lokomotyvas, kuris užtikrintų aukštus ekonomikos augimo tempus, tačiau tokio artimiausiu metu nesimato – nei aukštos technologijos, nei kitos tradicinės ekonomikos šakos nėra pajėgios skatinti ekonomikos augimą Lietuvoje. Anot K. Glavecko, laikiną lokomotyvo vaidmenį turės atlikti žemės ūkis, kurio produkcija yra gana kokybiška ir smarkiai brangsta visame pasaulyje.
„Gaila, kad Lietuvos Vyriausybė, turėdama didžiausias finansines galias ir instrumentus, rūpinasi tik savo politiniu išlikimu, o ekonomika ir šalies finansai yra palikti savieigai”, – teigia K. Glaveckas.
Kritikuodamas Vyriausybės veiksmus pasaulinės finansų krizės akivaizdoje, K. Glaveckas pažymi, kad didžiosios dalies Lietuvos laukiančių finansinių problemų buvo galima išvengti, jeigu Vyriausybė būtų vykdžiusi kitokią finansinę politiką, neorientuotą į besaikį išlaidavimą ir neefektyvų mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą.
„Neatlikti Vyriausybės darbai – efektyvios socialinės politikos nebuvimas, mokesčių sistemos nereformavimas, išlaidavimo nesumažinimas artimiausiu metu brangiai kainuos Lietuvai ir jos žmonėms. Realiai Lietuvos Vyriausybės vykdoma politika yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris gali turėti įtakos Lietuvos ekonominio augimo tempams bei efektyvumui”, – sakė K. Glaveckas.
Jis pabrėžė, kad finansines krizes sugeba įveikti tik stiprios ir ryžtingos valstybių vyriausybės, o kitu atveju krizės tik gilėja – tokių krizių atvejais iš esmės daugiausia nukenčia šalies gyventojai.