Bankai kursto būsto krizę

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojai jau pripažįsta, kad rinkoje prasidėjo krizė. Tiesa, jie dėl to kaltina ne bliūkšti pradedantį kainų burbulą, o krizės neva siekiančius bankus.

Bankininkų pareiškimai, kad per šiuos ir ateinančius metus būstas šalyje atpigs 15, 20 ar net 30 proc., esą neturi jokio pagrindo. Tokio masto kainų nuosmukis neva sukeltų visos šalies ekonomikos krachą.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Faulana“ generalinis direktorius Marius Rainys „Respublikai“ sakė esą prognozės, kad būstas šalyje atpigs 20-30 proc., prasilenkia su sveiku protu. Toks kainos nuosmukis neva reikštų, kad bent jau naujos statybos būstas būtų pardavinėjamas pigiau nei savikaina.

„Teigiama, kad 20-30 proc. nuosmukis nesukeltų krizės. Pagal įprastą praktiką, statybos darbų savikaina, išskyrus žemės kainą ir pinigų kainą, yra 3,5 tūkst. Lt už kvadratinį metrą. Bankininkai dar priskaičiuoja pridėtinės vertės mokestį, tad kaina pakyla iki maždaug 4,1 tūkst. Lt. Sklypo kaina gyvenamuosiuose Vilniaus rajonuose prie kvadratinio metro kainos prideda dar 1200-2300 Lt. Priskaičiavus dar pinigų kainą pagal skolinimosi normas, kvadratinis metras pabrangsta dar apie 120-140 Lt. Taigi vieno kvadratinio metro savikaina Vilniuje siekia apie 5 tūkst. litų, neskaičiuojant savivaldybės socialinio mokesčio ir nenumatytų dalykų, pvz., brangesnių infrastruktūros elementų“, – aiškino M.Rainys.

Taigi, pasak jo, jei kainos kristų 20 proc., plėtotojai būtų priversti butus pardavinėti pigiau nei savikaina. „Jeigu imtume gyvenamųjų rajonų pardavimo vidurkį, kvadratinis metras kainuoja apie 6-6,5 tūkst. litų. Kainai nukritus 20 proc., jos svyruotų ties 5000 Lt/kv.m, t.y. savikaina ar net žemiau“, – teigė pašnekovas.

M.Rainio žodžiais, tikėtis, kad kris būsto savikaina, būtų naivu. Be to, Vyriausybė esą nieko nedaro, kad sudarytų sąlygas savikainai mažėti.

„Nuo kovo pagrindinių apdailos medžiagų kainos pasaulyje turėtų pakilti apie 5 proc. Kaip sumažinti savikainą? Emigracija nesustabdyta, užsienio statybininkams sąlygos patekti į Lietuvos darbo rinką nesupaprastintos, baltarusiško cemento įvežti negalima, žemės trūkumas didelis. Kas pasikeitė? Prielaidų sumažinti savikainą tiesiog nėra“, – sakė verslininkas.

Anot jo, jei sprogtų vadinamasis „burbulas“, griūtų visa Lietuvos ekonomika, atsistatydintų Vyriausybė ir t.t.

„Jeigu kainos kris 20-30 proc., turėtų žlugti didžioji dauguma plėtotojų. Kiekvienas jų susijęs su maždaug kas ketvirta įmone Lietuvoje: beveik visi medžiagų tiekėjai, baldų gamintojai, transporto, logistikos, rangovų, statybų, konsultacinės įmonės ir t.t. Iš to maitinasi valstybė, didžioji dalis ekonomikos kraujo ateina iš statybų sektoriaus. Tad jeigu žlunga statybų sektorius, žlugtų visa ekonomika, Vyriausybės atsistatydinimas ir pirmalaikiai Seimo rinkimai būtų neišvengiami“, – tvirtino M.Rainys.

Vienais „burbulo“ atsiradimo kaltininkų įvardijami Lietuvos rinkoje dominuojantys Skandinavijos bankai. Jiems rinką užtvindžius būsto kreditų pasiūlymais, smarkiai pakilo nekilnojamojo turto paklausa, tai sudarė prielaidas kainų šuoliui.

Tuo tarpu dabar, bankininkams pranašaujant „burbulo“ sprogimą, M.Rainys bankus kaltina sąmoningai siekiant sukelti krizę.

„Pagal visus požymius krizės Lietuvoje neturėjo būti. Manau, ji sukelta dirbtinai. Kam tai naudinga? Krizės požymiai visų pirma yra bankų ekspertų, tų pseudošnekėtojų destrukcinė veikla, kartu pakilo tarpbankinės palūkanos, bankai po tokių pasisakymų (apie kainų kritimą. – „Respublika“) visi kaip vienas kaip susitarę pakėlė kredito reikalavimus, sugriežtino skolinimo sąlygas, o palūkanas padidino 0,8-1,8 procentinio punkto“, – piktinosi pašnekovas.

Anot jo, krizė gali būti ir slapto skandinavų susitarimo vaisius. „Jeigu taip pasikeičia sąlygos, ar sunku išpranašauti krizę? Apie krizę iš pradžių pašnekama, o paskui ji dirbtinai sukeliama. Manau, krizę sukėlė bankai su savo veikla. Priežasčių reikia ieškoti Skandinavijoje, ten tikriausiai yra kažkokie susitarimai“, – reziumavo M.Rainys.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , .

3 atsiliepimai į "Bankai kursto būsto krizę"

  1. d

    As manau, kad krize yra ne banku sukelta, bet paciu zmoniu, ko norejo to gavo. O kad sumazes bustu kainos keliais procentais, tai niekas neatsitiks tiems verslininkams, kas stato tuos namus. Jau ir laikas butu ateiti prie normaliu kainu, kiek galima pusineti nerealybeje.

  2. g

    Pats Rainys sako“ bankams rinką užtvindžius būsto kreditų pasiūlymais, smarkiai pakilo nekilnojamojo turto paklausa, tai sudarė prielaidas kainų šuoliui“ o pries tai priestarauja sau „kad jei sumazins kainas, tai pardavines uz savikaina. Kur logika?? jei butu maziau pirkeju, tai reiskia butu mazesne savikaina??? NUSISNEKA

  3. Kutas

    Manau, kad niekas niekur nepigs, nes bendra tendencija – brangti; brangsta pinigai, kuras, energija, maistas, statybinės medžiagos, darbo jėga, viskas, tai kaip gali pigti statybos ar būstai. Kaip kurių segmentų kainos gal kažkiek ir koreguosis, bet į vidutinę kainą, vargu, ar paveiks.
    Manau nepigs, statybininkai sako, kad statybų kaina pabrango virš 15 nuošimčių, tai kaip čia gausis, statybos brangsta, o būstai pinga – nemanau.
    Čia kaži ar nepabrangs. Spekuliuojantiems būstais – sunkiau, bet jiems jau ir laikas trauktis iš rinkos. Pigius būstus su skolomis jau sutvarkė, o likę parduodantys arba naujus, arba dėl aplinkybių… o jei aš parduodu seną, tai į tą vietą kažką turiu pirkti, čia ir pažiūri vidutines kainas ir matai – niekas nepigs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.