Teismuose stringa VSD skandalo įžiebtos bylos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo kėdę galintis prarasti Algimantas Matulevičius bando teisme suvesti sąskaitas su buvusiu VSD generaliniu direktoriumi Arvydu Pociumi, rašo „Lietuvos rytas“.
Praėjus daugiau nei metams nuo vadinamojo Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalo pradžios teismuose vis nesibaigia jo įžiebtos bylos.

Vienoje nagrinėjamas A.Matulevičiaus ieškinys, kitoje – Lietuvos ambasadoriaus Ispanijoje Mečio Laurinkaus skundas.

M.Laurinkus mėgina apginti garbę po pensininko Antano Terlecko, parlamentaro Petro Gražulio ir buvusio kontržvalgybos šefo Vytauto Damulio pareiškimų.

Nei viena, nei kita byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės.

Pirmoji atidėta daugiau nei mėnesiui jau antrąsyk, mat A.Matulevičius sumanė papildyti A.Pociui mestus kaltinimus dėl šmeižto.

M.Laurinkaus pradėta byla nejuda iš vietos, nes nepasirodė nė vienas atsakovas.

Pasak A.Pociaus, bylą jau buvo galima išnagrinėti seniai. Tačiau vieną kartą ji buvo atidėta dėl neva ieškovo ligos.

Dabar šis politikas sumanė dar praplėsti savo kaltinimus. Todėl teisme nebuvo apklaustas nė vienas liudytojas.

A.Matulevičių sunervino A.Pociaus kalba Seime, kurioje užsiminta, kad yra pakankamai archyvinės ir VSD surinktos medžiagos apie jo kontaktus su KGB.

„Ir tada, ir dabar manau, kad A.Matulevičius nuslėpė kai kuriuos savo biografijos faktus, dėl ko neturėtų teisės dirbti su slapta informacija“, – antradienį kalbėjo A.Pocius.

VSD skandalo metu įvairių jį įžeidusių šnekų išgirdo ir prieš ketverius metus saugumo vadovo postą palikęs M.Laurinkus. Jis už savo velionės motinos ir savęs paties įžeidimą bei šmeižtą yra apskundęs P.Gražulį, A.Terlecką ir V.Damulį.

Pastarieji du vakar teisme nepasirodė.

A.Terleckui šaukimas į teismą nebuvo įteiktas, nes paties deklaruotu adresu Vilniuje jis negyvena. O V.Damulis, pasak „Lietuvos ryto“, tiesiog numojo ranka į jo žmonai įteiktus šaukimus.

A.Terleckas viešai yra aiškinęs turįs žinių, esą M.Laurinkus gimė po motinos romano su kažkokiu kalėjimo prižiūrėtoju.

„Mano motina mirė nuo ligų, patirtų Intos kalėjime. Todėl tikrai neketinu tylėti ir eisiu iki galo. O A.Terleckas, matyt, tikėjosi, kad, prisidengęs laisvės gynėjo vardu, gali kalbėti ir elgtis, kaip nori“, – po teismo posėdžio piktinosi M.Laurinkus.

Jis neatleis ir V.Damuliui, kuris aiškino, esą „liustracija vykdavo M.Laurinkaus kabinete“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.