Skatinimas už kokybę – lazda dviem galais

Nuo apmokėjimo pagal darbo kokybę priklausys apie 10 proc. šeimos gydytojo algos. Tačiau ši sveikatos valdininkų iniciatyva realios naudos gali neduoti.

Iki šiol šeimos gydytojams buvo mokama pagal prisiregistravusių pacientų skaičių ir už papildomų paslaugų teikimą, pavyzdžiui, neįgaliųjų, naujagimių lankymą, tyrimus diabetikams ir kt. Nuo 2008-ųjų pradžios šių medikų atlyginimai bus siejami ir su jų kokybiniais darbo rodikliais. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sekretoriaus Haroldo Baubino, tokia praktika vadovaujamasi svetur, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kur darbo kokybė vertinama remiantis 100 kriterijų. Lietuvoje jų kol kas bus devyni, bet ateityje sistemą planuojama tobulinti ir plėsti. Anot H.Baubino, skatinimui skirta 34 mln. litų, ir visi jie bus panaudoti.

Perskirstymo aritmetika

Pasak H.Baubino, gydytojams nereikės pildyti jokių papildomų dokumentų. Kiekvieno jų veiklos kokybės rodiklis bus lyginamas su kitų tos pačios apskrities šeimos gydytojų darbo rezultatais. Kol kas bus vertinama bendrai, ne pagal konkretaus ligonio gydymo rezultatus. Skaičių, nurodančių, kiek yra gerai, o kiek – ne, nenustatoma. „Kad medikams nebūtų paskatų riboti siuntimus pas specialistus, tarsimės su gydytojų organizacijomis ir nustatysime atitinkamą „kartelę”, – žadėjo SAM atstovas.

Kokybinių rodiklių rezultatus ketinama vertinti du kartus per metus. Praėjus pusmečiui ir gavus ligonių kasų duomenis bus pradėtas diferencijuotas mokėjimas. Realiai pinigai bus perskirstyti – geriau įvertintieji gaus daugiau, o tų medikų, kurių rezultatai prastesni, atlyginimas gali sumažėti.

Ar tikrai praturtės?

Šiuo metu vidutinė šeimos gydytojo alga siekia 1500-2200 litų „į rankas”. Anot H.Baubino, medikui, kuris turi 1500 prisiregistravusių pacientų, premija už kokybę gali siekti net 1000 litų per mėnesį. Tačiau H.Baubinas pripažino, kad šeimos gydytojas negaus šių pinigų tiesiogiai. „Kalbame apie lėšas, skiriamas gydymo įstaigai. Kiek konkrečiai gaus gydytojas, priklausys nuo įstaigos administracijos”, – aiškino SAM sekretorius.

Kad visa skatinamoji suma gydytojo gali nepasiekti, minėjo ir Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų bendrijos bei Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro vadovas doc. Vytautas Kasiulevičius. Mat šiuo metu visos biudžeto lėšos tenka gydytojų atlyginimams, o įrangai jų nelieka. Tad papildomas pajamas administracija gali skirti šiam tikslui. Kiek liks gydytojui, priklausys nuo vadovo gerumo.

Anot V.Kasiulevičiaus, nors SAM teigia negalinti daryti įtakos įstaigų darbui, ji galėtų parengti skatinimo lėšų skirstymą apibrėžiantį dokumentą. Kalbas, kad šeimos gydytojo atlyginimas galbūt pakiltų net iki 1000 litų, pašnekovas pavadino nerealia svajone.

Nukentės didelės įstaigos

Gydytojų organizacijos vadovas taip pat mano, jog įvedus naująją tvarką kai kurios įstaigos gali labai nukentėti. Anot jo, apie papildomų dešimčių milijonų skyrimą vargu ar dera kalbėti. 10 proc. įstaigoms buvo pridėta pernai, vykdant susitarimą dėl medikų atlyginimų didinimo. Pagal naująją tvarką šie pinigai bus paprasčiausiai perskirstyti, kai kurios įstaigos jų neteks.

Pasak V.Kasiulevičiaus, mokėjimas pagal kokybinius rodiklius labiau apsimokės mažoms įstaigoms. Didelėms naujovės gali neigiamai atsiliepti.

Nerimą kelia siuntimai

„Ministerija mėgina ieškoti išeities, jos ketinimai geri, bet šis bandymas gali ir nepavykti”, – prognozuoja V.Kasiulevičius. Problemiškiausia naujosios tvarkos vieta jis vadina siuntimų pas specialistus kontrolę. „Išties reikėtų mažinti jų skaičių. Bet ką daryti, jei pačios SAM teisės aktai reglamentuoja, kiek kartų privaloma siųsti pas specialistą? Ar normalu, kad įstaigos, norėdamos sumažinti siuntimų skaičių, pažeidinės šiuos dokumentus? Kas bus, jei pacientas paklaus, kodėl manęs nesiunčia?” – klausė V.Kasiulevičius.

Anot jo, šeimos gydytojai galėtų atlikti daugiau tyrimų, nepermesti jų specialistams, tačiau tam reikėtų padidinti įkainius. Kol kas šiam tikslui neskiriama nieko. „Jei norima, kad gydytojo darbas taptų kokybiškesnis, derėtų reglamentuoti jų darbo krūvį, nes per dešimt minučių, skiriamų paciento apžiūrai, geresnės kokybės nepasieksime. Pailginus apžiūros laiką, reikės daugiau specialistų, o situacija šioje srityje šiandien gana sudėtinga. Vien Vilniuje trūksta apie 40 šeimos gydytojų, visoje Lietuvoje – ne mažiau kaip dviejų šimtų. Pasakyti: „Dirbk gerai” šiandien neužtenka”, – apibendrino pašnekovas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.