Už paimtus audinių kailiukus Lietuva savo piliečiui turės sumokėti 25 tūkst. eurų

Už paimtus ir vėliau aukcione parduotus audinių kailiukus Europos žmogaus teisių teismas Lietuvos piliečiui iš valstybės priteisė sumokėti 25 tūkst. eurų (maždaug 86 tūkst. 320 litų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Praėjusią savaitę priimtame sprendime sakoma, kad Lietuva pažeidė savo piliečio teisę laisvai naudotis savo nuosavybe, pranešė Teisingumo ministerija.

Lietuvos pilietis 1995 metų gruodžio 23 dieną buvo sulaikytas kertant Lietuvos sieną.

Jis buvo įtariamas bandant kontrabanda pervežti audinių kailiukus. Kailiukai buvo paimti kaip įrodymas baudžiamojoje byloje.

Kaip gendančios prekės jie buvo parduoti aukcione už 882 tūkst. 173 litus, o pinigai pervesti į valstybės biudžetą.

1997 metų sausio 30 dieną Klaipėdos apygardos teismas vyriškį išteisino nesant nusikaltimo sudėties. Teismas neišsprendė paimtų įrodymų klausimo, todėl išteisintasis toliau kreipėsi į Lietuvos teismus, kad šis klausimas būtų išspręstas.

Pateikdamas skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui, Lietuvos pilietis teigė, jog dėl ilgos proceso trukmės patyrė didelių finansinių nuostolių.

Jis nurodė, kad paimti kailiukai realizuoti už mažesnę nei rinkos kainą, bei kad ilgą laiką jis negalėjo naudotis savo nuosavybe, už prekes negalėjo gauti tinkamos kompensacijos, o dėl užtrukusio civilinio proceso tokios kompensacijos vertė sumažėjo.

Teismas paskelbė priimtinus pareiškėjo skundus pažymėdamas, kad svarbiausi klausimai šioje byloje – valstybės parduotų aukcione prekių vertės atlyginimas baudžiamojoje byloje išteisintam pareiškėjui bei su šiuo atlyginimu susijusio civilinio proceso trukmė.

Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime dėl bylos esmės pažymėjo, kad nors kailiukų paėmimas ir realizavimas buvo nuosavybės atėmimas, jis buvo teisėtas ir atitiko Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą „nuosavybės naudojimo kontrolės“ sampratą.

Teismas pažymėjo, kad dėl bet kokio nuosavybės paėmimo patiriama žala. Pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį tokia patiriama žala neturi būti didesnė nei neišvengiama. Teismas šioje byloje laikėsi nuomonės, kad „nekaltam“ kontrabanda vežtų prekių savininkui turi būti suteikta teisė atgauti paimtas prekes.

Teismas pažymėjo, kad, išteisinus pareiškėją, šis galėjo reikalauti valstybei prekes pardavus aukcione gautų pajamų. Tačiau tik po ilgiau nei aštuonerių su puse metų teismai išsprendė šį klausimą, nepaisant to, kad byla nebuvo sudėtinga. Vykstant civiliniam procesui teismai keletą metų sprendė teismingumo bei tinkamų atsakovų klausimą.

Europos žmogaus teisių teismas, remdamasis aukščiau minėtomis aplinkybėmis, konstatavo, kad po nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo bei netekęs galimybės naudotis savo nuosavybe, kuri buvo skubiai realizuota kaip gendančios prekės, pareiškėjas daugelį metų neturėjo galimybės naudotis pajamomis, gautomis realizavus šias prekes aukcione.

Teismas padarė išvadą, kad tokiomis aplinkybėmis pareiškėjui teko neproporcingai didelė našta, tuo pripažindamas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimą. Teismas nenagrinėjo kitų pareiškėjo skundų pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį.

Teismas paskelbė priimtinu pareiškėjo skundą dėl 6 straipsnio 1 dalies tariamo pažeidimo dėl proceso trukmės, tačiau, nustatęs Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimą, nelaikė esant reikalinga spręsti dėl to paties dalyko esmės pagal Konvencijos 6 straipsnį.

Teismas pareiškėjui priteisė 25 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, vietoj prašytų

apie 629 tūkst.707 eurų turtinės ir apie 289 tūkst. 168 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas pareiškėjui taip pat priteisė 810,94 eurų bylinėjimosi kaštams ir išlaidoms atlyginti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.