Vidurio ir Rytų Europa neišvengs pasaulinės finansų rinkų krizės padarinių, perspėjo įtakingas bankininkas, kuriuo remiasi „The Financial Times”.
Pirmasis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko viceprezidentas Varelas Frimanas (Varel Freeman) siekė sumažinti prognozes, jog sparčiai augančiam regionui pavyks išvengti suirutės, kurią sukėlė JAV būsto paskolų krizė.
„Nenoriu būti pesimistas, tačiau manau, jog mums reikia tam tikro laipsnio realizmo, – sakė jis dienraščiui. – Turime pripažinti tų rinkų riziką ir kad šiuo metu dėl situacijos tarptautinėse rinkose rizika yra tikrai didesnė nei prieš šešis mėnesius”.
„Tačiau didžioji dalis finansų bendruomenės šios pokyčius pripažįsta lėtai, o ministrai ir centrinių bankų vadovai nori kaip įmanoma geriau pristatyti savo ūkius”, – sakė jis Vidurio ir Rytų Europos forume Vienoje.
Duomenys rodo, jog skolinimo ir skolinimosi tarptautinių palūkanų skirtumas regione nuo praėjusio birželio ženkliai išaugo. „Birželį būtų sunku surasti didesnį nei 50 bazinių punktų skirtumą. Šiandien 50 bazinių punktų greičiausiai yra vidurkis, o svyruoja skirtumai dar plačiau”, – teigė V. Frimanas, išskirdamas Rusijos pavyzdį, kur palūkanų skirtumas išaugo nuo maždaug 40 punktų iki maždaug 100 bazinių punktų.
V. Frimanas pažymėjo, jog nuo gruodžio mėnesio sandorių finansavimas buvo sunkesnis. Dideli ir gerai žinomi klientai neturėjo problemų užsitikrindami kreditą, bet vidutinio dydžio bankas gali susidurti su sunkumais, nors prieš šešis mėnesius problemų nebūtų kilę. „Rinka perkainuoja riziką, todėl tai – kitoks pasaulis”, – aiškino jis.
Kiti bankininkai ir vyriausybės atstovai regiono finansinę plėtrą vertina pozityviai. Bankininkai ir ekonomistai labaisiai nerimauja dėl šalių su dideliais einamosios sąskaitos deficitais, įskaitant Baltijos šalis, Rumuniją ir Bulgariją.