Užsieniečiai Lietuvoje lengva ranka nebepirks

Sulėtėjus nekilnojamojo turto rinkai šiek tiek koreguosis ir mūsų šalyje investuojančių užsienio kompanijų įpročiai.

Pasak tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų kompanijos „Koba” Investicijų departamento vadovo Manto Miseliūno, nepaisant sugriežtėjusios bankų politikos ir išaugusių paskolų palūkanų, užsienio investiciniai fondai nekilnojamąjį turtą Lietuvoje pirko ir pirks, tačiau rinksis jau atsargiau ir kruopščiau.

Grąža krito

Anot M. Miseliūno, vienas iš pirmųjų stambių užsienio investicinių fondų, įžvelgusių geras perspektyvas Lietuvoje, buvo „Baltic property trust”, mūsų rinkoje veikti pradėjęs prieš septynerius aštuonerius metus. Vienas iš jo pirkinių buvo ir 2005-aisiais įsigytas uostamiesčio prekybos centras BIG.

„Jie bene pirmieji Lietuvoje įžvelgė perspektyvą, įvertindami tai, kad mūsų šalis taps Europos Sąjungos nare”, – sakė M. Miseliūnas.

Anot jo, investuojančių Lietuvoje užsienio fondų ypač padaugėjo kai įstojome į NATO ir ES – šis žingsnis rodė rinkos patikimumą ir stabilumą, leido prognozuoti augimą. Nusiteikimą investuoti skatino ne tik įžvalgos, jog kainos kils, bet ir bankų siūlomos nedidelės palūkanos bei finansuojama didelė dalis objekto vertės – net 75-80 proc.

Investuotojai iš užsienio ėmė pirkti jau pastatytus ir išnuomotus objektus – didelius prekybos centrus, biurų pastatus ir panašiai – su jau generuojamomis pajamomis ir iškart aiškia metine grąža.

„2003 metais atsižvelgiant į objekto paskirtį metinė grąža siekė 12 procentų, o industrinės paskirties objektų – ir iki 14 procentų. Tai reiškia, kad objektas galėjo atsipirkti per 7-8 metus.

Nuo to laikotarpio grąža krito. 2004-aisiais ji siekė apie 10 procentų per metus, o šiandien, atsižvelgiant į objektą, – 6,5-7 procentus. Taigi dabar atsiperkamumo laikotarpis pailgėjo iki 14 metų. Tie, kas anksčiau įsigijo gerus objektus gerose vietose, išlošė”, – sakė M. Miseliūnas.

Beje, anot jo, Lietuvos rinka maža, ir investicinių fondų rinkoje buvo daugiau nei parduodamų objektų.

Domimasi ne tik jau funkcionuojančiais objektais – kai kurie investiciniai fondai mielai perka žemės sklypus ir patys juose įgyvendina projektus, arba rekonstruoja esamus pastatus.

Domisi brangesniais

Šiuo metu, anot M. Miseliūno, bankai reikalauja jau didesnės dalies iš investuotojo – finansuoja 60-70 proc. įsigyjamo objekto vertės, be to, išaugo palūkanos.

„Taigi investuotojo krepšelis turi didėti, kas jam nėra patrauklu. Investuotojai mieliau nori skaidyti lėšas į didesnį kiekį investicijų nei skirti vienam objektui. Bankų politika turi neigiamos įtakos investuotojams, jie ieško turto žemesnėmis kainomis”, – sakė M. Miseliūnas.

Visa tai lemia ir kainų korekciją. Anot M. Miseliūno, iki praėjusių metų vasaros nekilnojamojo turto kainos kilo, o dabar jos jau koreguojasi. Tiesa, sakyti, kad krenta, esą negalima – priklauso nuo konkretaus objekto.

„Yra statybų ar techninio projekto stadijos projektų, kurie parduodami arba ieškoma finansinių partnerių, nes bankai tam tikrais atvejais neduoda finansavimo. Tokių sandorių – sudėtingų, bet įdomių – padaugės”, – sakė M. Miseliūnas.

Sulėtėjimą rinkoje įžvelgia ir UAB „Ober-Haus” generalinio direktoriaus pavaduotojas Edvinas Malevskis.

„Užsienio investiciniai fondai Lietuvoje daugiausia domisi nekilnojamuoju turtu, kuris jau išnuomotas ir neša pelną, arba sklypais, kuriuose stato patys. Bankų palūkanos kyla, ir jie sulėtino veiklą, nes perka naudodamiesi bankų paskolomis”, – sakė E. Malevskis.

Anot jo, Lietuva labiausiai domisi Skandinavijos šalys – nes arčiau. Didžiausią užsieniečių susidomėjimą kelia turtas šalies sostinėje, taip pat Klaipėdoje bei Kaune, nors yra buvę sandorių ir rajonų centruose.

E. Malevskio teigimu, parduodant nuomininkus jau turinčius objektus, kurių kaina siekia per 10 mln. litų, didžiausia potencialių pirkėjų dalis būna būtent užsieniečiai. Lietuviai labiau domisi mažesniais.

Laimėjo, bet atsisakė

Klaipėdos savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda GRUŽIENĖ

Viename iš pirmųjų aukcionų – jie prasidėjo 2000-aisiais – parduodant komercinės paskirties sklypą su gyvenamosiomis patalpomis dalyvavo užsieniečiai, tačiau sklypo neįsigijo. 2004 metais sklypo Skerdėjų gatvėje nuomos aukcione taip pat dalyvavo užsienio kapitalo įmonė. Tokių duomenų – ar aukciono dalyviai yra užsieniečiai – mes nefiksuojame, o įsigijusių nebuvo.

Praėjusių metų rudenį gyvenamosios paskirties sklypo Savanorių gatvėje, netoli medelyno, pardavimo aukcioną laimėjo 28,9 milijono litų pasiūliusi UAB BNTP (BNTP įmonių grupės savininkė yra privati Airijos organizacija. – Aut. past.), tačiau atsisakė pasirašyti sutartį.

Lietuvoje biurokratija painesnė

„EDP Group” akcininkas Andrew Mathers, Airijos pilietis

Aktyviai investuoti Lietuvoje pradėjome prieš penkerius metus. Tuo metu didžiausios investicijos buvo nukreiptos į žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą. Kadangi Šiaurės Airijoje žemė yra ypač brangi, ten organizuoti ir vykdyti efektyvų, produktyvų bei veiksmingą stambųjį ūkininkavimą yra per mažai palankių galimybių. O tuo metu Lietuvoje 2001-aisiais situacija buvo palanki šioms investicijoms, todėl pasirinkome Lietuvą ir pradėjome investuoti. Žinoma, jog prieš pradėdami atlikome tyrimus dėl investavimo galimybių kitose šalyse: Rusijoje bei Rumunijoje. Tačiau Lietuva nugalėjo, nes buvo įvertintas vienas svarbiausių faktorių – netrukus Lietuva turėjo tapti visateise ES nare. Šis faktorius mums leido jaustis saugiai ir užtikrintai.

Šiuo metu mes Lietuvoje jau investuojame ne tik į žemės ūkio paskirties žemę, dėmesį esame sutelkę ir į nekilnojamojo turto projektų valdymą bei vystymą. Šiandien „EDP Group” valdo ir vysto daugiau negu septynis įvairios paskirties nekilnojamojo turto projektus. Statome modernius apartamentus „Žvejų rezidencija”, poilsio ir pramogų centrą „Danės vartai”, įgyvendinsime viešbučio su SPA paslaugomis projketą „Kūlių vartai”.

Įvertinant faktorių, jog Lietuvoje žemės ir nekilnojamojo turto kaina kiekvienais metais sparčiai augo, manome, jog ir toliau plėsimės bei investuosime Lietuvoje, o kadangi kompanija „EDP Group” nėra orientuota į greitą pelno gavimą, todėl manau, jog mūsų lūkesčiai pasiteisino su kaupu.

Lyginant Šiaurės Airijos ir Lietuvos biurokratijos sistemas, manau, jog Lietuvoje ji yra daug sudėtingesnė ir painesnė, tačiau visus klausimus pavyksta kompetentingai ir operatyviai išspręsti.

„Jau galima derėtis”

Fondo „Avec Asset Management” vadovas Lietuvoje Julius Niedvaras

Mūsų įkurto fondo akcininkai yra švedai. Klaipėdoje turime nupirkę prekybos centrą „Deco” ir dar vieną objektą Šilutės plente. Pabrangus kreditams situacija pagerėjo – objektus renkamės patys, jau galima derėtis. Sumažėjo ir fondų. Investuojame į nekilnojamąjį turtą, tikslinė rinka – kad mieste būtų per 10 tūkstančių gyventojų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Užsieniečiai Lietuvoje lengva ranka nebepirks"

  1. DIMA

    кто не успел – тот опозд&#107 2;л 💡

Komentuoti: DIMA Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.