Naujojo baseino statyba Klaipėdoje virsta utopija. Nors darbai buvo planuoti vasarį ir projektų eskizams jau išleisti dešimtys tūkstančių litų, tačiau miesto biudžeto projekte lėšų baseinui nenumatyta.
Visos lėšos – arenai
Šalia LCC tarptautinio universiteto, P.Lideikio gatvėje, ketinamo statyti baseino pirminiai darbai gali nepajudėti iš mirties taško net iki 2011 metų.
„Kol mieste vyks universalios sporto arenos statyba, savivaldybė rasti lėšų kitiems stambiems sporto objektams nepajėgs.
Arenai iki šios dienos išsireikalauta 40 milijonų litų. Dar bus kovojama dėl didesnės sumos. Suprantame, kad miestui verkiant reikia baseino, bet visus planus žlugdo arenos statyba”, – sakė Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Ignas Pocius.
Pats valdininkas pripažįsta, kad Klaipėdos baseinų padėtis yra tiesiog apgailėtina. Europos, pasaulio čempionatuose ir net olimpinėse žaidynėse dalyvaujantys uostamiesčio plaukikai jau kurį laiką gali treniruotis vieninteliame miestui priklausančiame „Gintaro” baseine.
Šis 1969 metais statytas sporto objektas jau yra gerokai apgriuvęs. Šiemet žadama jį uždaryti rekonstrukcijai. Profesionalūs uostamiesčio plaukikai arba liks be galimybės treniruotis, arba miestas bus priverstas nuomotis buvusį „Dinamo” baseiną, kuris dabar priklauso Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijai.
Pavargo nuo pažadų
„Klaipėdos funkcionieriai su plaukikais elgiasi kaip su vaikų darželio auklėtiniais”, – pasipiktinę rėžė Klaipėdos olimpiečiai Mindaugas Bružas ir Pavelas Suškovas.
„Giesmeles apie naujojo baseino, atitinkančio tarptautinius varžybų reikalavimus, statybas girdime jau šešerius metus. Kai atrodė, kad viskas pajudėjo iš mirties taško, vėl lyg iš giedro dangaus atsirado naujų priežasčių”, – pridūrė jie.
M.Bružui nesuprantami val-džios atstovų veiksmai eikvoti tūkstantines sumas galimybių studijoms ir viską palikti likimo valiai.
„Juk po ketverių metų, kai iškils universali arena, baseino projektus bus galima mesti į šiukšlių kibirą. Jie bus pasenę”, – įsitikinęs plaukikas.
Eikvotų lėšas nuomai
Už visiškai parengtą plaukimo baseino su sporto sale galimybių studiją ir techninį projektą savivaldybė Socialinės ir ekonominės plėtros centrui buvo žadėjusi sumokėti 875 tūkst. litų.
„Už galimybių studiją sumokėjome 50 tūkstančių litų, tačiau dėl techninio projekto dar derėsimės”, – aiškino I.Pocius.
Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis teigė, jog naujojo baseino grafiniai eskizai dar gali praversti, nes yra svarstomos idėjos baseino statybą patikėti privačiam investuotojui.
„Ieškosime verslininko, kuris už savo lėšas ryžtųsi pastatyti baseiną. O miestas nuomotųsi baseiną sportininkų treniruotėms ir įvairioms tarptautinėms varžyboms. Kol kas kitos išeities nematome. Nenuleisime rankų, imsimės kokių nors veiksmų”, – žadėjo I.Zaleckis.
Sulauktų kitataučių vizitų
Klaipėdos plaukikų tokios kalbos neįtikino. „Tai tik pasakos. Juk valdininkai žinojo, kad reikės statyti universalią areną, tai dėl ko tiek metų vilkino baseino statybas?”, – nesuprasdami klausė jie.
Sportininkų manymu, nuomotis baseiną būtų tiesiog nelogiška. „Juk iš baseino būtų galima gauti ir pelno. Galėtume rengti įvairias tarptautines varžybas ir net Europos ar pasaulio čempionatus. Juk gera geografinė padėtis – šalia jūra. Užsieniečių ir kitų Lietuvos miestų žmonių nuolatiniai vizitai finansiniu požiūriu suteiktų miestui naudos. Gal pas mus atvyktų stovyklauti kitų šalių plaukikai. Būtų nemažai sutaupoma ir pinigų. Nereikėtų skirti finansavimo stovyklavimui įvairiose užsienio šalyse, svarbioms varžyboms ruoštis galėtume gimtajame mieste”, – mano Atėnų olimpinių žaidynių dalyvis ir daugkartinis šalies rekordininkas P.Suškovas.
Gėda prieš užsieniečius
Kasmet „Gintaro” baseine tarptautines veteranų varžybas rengiantis M.Bružas atviravo pavargęs užsieniečiams aiškinti, kodėl jie treniruojasi tokiomis prastomis sąlygomis.
„Kai Sporto skyriaus darbuotojams pasakiau, jog jau gėda čia kviestis užsieniečius, man atrėžė: išsinuomokite baseiną Vilniuje ir ten renkite varžybas. Tiesiog juokas pro ašaras”, – kalbėjo plaukikas.
„Valdininkai jau antrus metus žada rekonstruoti ir „Gintaro” baseiną, tačiau datą vis nukelia”, – pridūrė M.Bružas.
Anot Klaipėdos plaukimo specialistų, daug geresni baseinai jau prieš kelerius metus pastatyti mažesniuose miestuose. Elektrėnuose ir Alytuje įrengti 50 m ilgio baseinai, anykštėnai turi 25 m ilgio baseiną.
Po įvairias užsienio šalis keliavęs M.Bružas pasakojo, jog nuvažiavus į Vokietijos, Skandinavijos, Anglijos ar net Lenkijos mažus miestelius, galima išvysti po tris keturis įspūdingus baseinus. Nors tuose miesteliuose gyvena vos penkiolika ar dvidešimt tūkstančių gyventojų.
„Daug kur užsienyje sudarytos visos sąlygos – baseinai įrengti pagal šiuolaikinius standartus, erdvi sporto salė, vandens pramogėlės ir panašiai. Stengiamasi, kad tik žmonės kultivuotų plaukimo sportą”,– sakė M.Bružas.
Treniruojasi susigrūdę
„Nė viename Lietuvos mieste į plaukimo sportą nežiūrima taip atsainiai. Visur kyla nauji baseinai, tik pas mus jie uždaromi ir daugelį metų nerekonstruojami”, – teigė jau kelerius metus į užtarnautą pensiją išėjusi, anksčiau Sovietų sąjungos rinktinės narius Klaipėdoje treniravusi Margarita Volkova.
Vaikai priversti treniruotis susigrūdę. Dvidešimt trenerių dirba penkiuose takeliuose. Norint normaliai ugdyti plaukikus, vienu takeliu turi plaukioti ne po penkiolika dvidešimt žmonių, o daugiausiai – po penkis. Plaukikams fizinis pasirengimas yra labai svarbus pergalės kriterijus. Be fizinių treniruočių neįmanoma paruošti profesionalaus sportininko. Tačiau „Gintaro” baseine treniruoklių salė mažesnė nei kambarys. Geriausiu atveju vienu metu ten gali treniruotis du trys atletai.
„Tokiomis sąlygomis vaikai tiesiog plaukia pasroviui – kaip piranijos. Net neįsivaizduoju, kaip esant tokiai situacijai galima kalbėti apie kokius nors aukštus rezultatus?”, – retoriškai klausė M.Bružas.