Po penkerių metų – lietuviškas „Žalgiris“

Kauno klubas nepraranda vilties ateityje remtis daugiausia savo išugdytais krepšininkais

Jonas Mačiulis užspaudžia varžovą, perima kamuolį ir vėl krauna jį į krepšį. Vaidas Čepukaitis savo ilgomis rankomis blokuoja dar vieną varžovų metimą, kamuolį sugriebęs Žygimantas Janavičius akies krašteliu pamato į priekį pabėgusį Donatą Motiejūną, o šiam po krepšiu telieka sutvarkyti formalumus.

Efektingai prasiveržęs Mantas Kalnietis atmeta kamuolį ir Šarūnas Vasiliauskas smeigia dar vieną tritaškį. Komandos kapitonas Paulius Jankūnas ragina jaunimą neatsipalaiduoti. Tai – lietuviško „Žalgirio“ ateities vizija.

Savi bus ir treneriai

Šie daugiau ar mažiau žinomi žaidėjai po kelerių metų turėtų tapti garsiausios Lietuvos komandos – Kauno „Žalgirio“ – branduoliu. „Mūsų planai yra turėti lietuvišką komandą su lietuviais treneriais. Tokią ekipą galime turėti po 3-4 sezonų“, – teigė „Žalgirio“ krepšinio klubo viceprezidentas Gediminas Navikauskas.

Kol Kauno klubo vadovai dar dėlioja komandos atjauninimo ir lietuvinimo projekto detales, dienraštis nusprendė pažvelgti, kaip galėtų atrodyti „Žalgirio“ komanda po penkerių metų. Iš kelių dabartinių jaunų krepšininkų ir perspektyviausių Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinių sudėliojome galimą „Žalgirio“ dešimtuką 2012-2013 metų sezoną.

Kad toks dešimtukas naujoje Kauno arenoje išbėgtų į aikštę po penkerių metų, būtinos bent kelios sąlygos. Kokios? Į tai atsakė „Žalgirio“ vadovai ir treneriai.

Tobulės šalia patyrusiųjų

„Žalgiris“ savo ateities projektą pradėjo jau šiemet, tačiau G.Na­vi­kauskas pabrėžė, kad drastiškų priemonių – iškart atsisakyti legionierių ir Eurolygos bei LKL kovose remtis vien jaunimu – nebus imamasi. Šviežiu krauju „Žalgirio“ širdis bus maitinama pamažu.

„Jau šiemet sumažinome legionierių skaičių iki leistino, kitąmet galvojame užsieniečių turėti mažiau, po dvejų metų – dar mažiau. Aišku, viskas priklausys nuo to, kaip mūsų jauni krepšininkai tobulės. Vis dėlto niekaip neapsieisime ir be patyrusių lietuvių žaidėjų ar vieno kito legionieriaus. Tačiau mes svajojame turėti jauną lietuvišką komandą, kuri galėtų nuolat pretenduoti bent į Eurolygos TOP-16 varžybas“, – pabrėžė „Žalgirio“ viceprezidentas.

Panašiai samprotavo ir Lietuvos čempionų vyriausiasis treneris Rimantas Grigas: „Ir patiems jauniesiems svarbu, kad šalia būtų patyrę, daug matę žaidėjai, kurie galėtų ir patarti, ir parodyti, ir tapti pavyzdžiais. Tik taip jauni krepšininkai galės sparčiau tobulėti.“

Išlaikyti lyderius sunku

A.Sabonio krepšinio mokyklos, kurioje šiuo metu įvairiose amžiaus grupėse pluša per 900 vaikų ir jaunuolių, treneriai gali patvirtinti, kaip sunku išugdyti talentus.

Šios mokyklos direktoriaus pavaduotojas Aleksas Zakis pasakojo, kad į vieną amžiaus grupę surenkama apie 100 septynmečių-aštuonmečių, bet už dešimtmečio mokyklą baigia jau tik apie 30 jaunuolių. Iš jų profesionalų duona kremta gal pusė, o į „Žalgirį“ prasibrauna tik vienetai.

Tačiau „Žalgirio“ vadovai žino, kaip sunku išlaikyti ir tuos „vienetus“. Pagal kauniečių ateities viziją tais patyrusiais žaidėjais, kurie auklės jaunimą, 2012 metais galėtų būti jau dabar komandoje žaidžiantys Paulius Jankūnas (tuomet jam bus 28 metai), J.Mačiulis (27) ir Mantas Kalnietis (26).

Bet ar tuo metu jie dar žais „Žalgiryje“? P.Jankūno ir J.Mačiulio sutartys su Kauno klubu baigiasi šią vasarą. Beveik neabejojama, kad pasaulio jaunimo čempionus savo pasiūlymais apipils gerokai turtingesni Europos ar Rusijos klubai.

„Tikiu, kad galime išlaikyti ir Paulių, ir Joną. Tam reikalingi pinigai ir jokių kitokių sumetimų nėra. Kitaip lietuvių tėvynėje nesulaikysime. Todėl galvojame didinti biudžetą, kad mūsiškiai kuo ilgiau liktų Lietuvoje“, – tvirtino G.Navikauskas.

„Į kalėjimą žmogaus neuždarysi ir geležine tvora neaptversi. Reikia sudaryti lietuviams sąlygas, kad jie neišvažiuotų. Net jei sąlygos bus šiek tiek blogesnės nei kitur, manau, kad niekur nevažiuos“, – talentų išsaugojimo receptą siūlė R.Grigas.

Auga talentinga karta

Pavyks ar nepavyks išsaugoti P.Jankūną, J.Mačiulį ir M.Kalnietį, kitas „Žalgirio“ žingsnis – į komandą integruoti jaunimą. Didžiausias viltis kauniečiai sieja su 1989-1990 metais gimusių žaidėjų karta. Šio amžiaus rinktinė pernai Europos jaunių čempionate (iki 18 metų) buvo ketvirta, o šeši rezultatyviausi žaidėjai priklauso Kauno ekipai ir skina jai pergales: praėjusį pavasarį šie vaikinai iš Atėnų parvežė Eurolygos jaunimo turnyro pagrindinį trofėjų.

Šio turnyro naudingiausias žaidėjas Donatas Motiejūnas šį sezoną jau spėjo pauosyti vyrų Eurolygos parako, o gynėjai Žygimantas Janavičius ir Šarūnas Vasiliauskas vis dažniau užsivelka „Žalgirio“ marškinėlius Baltijos krepšinio lygos varžybose.

Į pagrindinės komandos duris turėtų pasibelsti ir vidurio puolėjas Vaidas Čepukaitis, gynėjai Vytenis Lipkevičius bei Adas Juškevičius. Nemažai vilčių „Žalgirio“ treneriai sieja ir su 15-mečiu Europos olimpinio festivalio čempionu ir naudingiausiu žaidėju Vyteniu Čižausku.

„Nemanyčiau, kad į „Žalgirį“ pretenduoja tik šie žaidėjai. Beveik neabejoju, kad per kelerius metus blykstelės ir daugiau talentingų vaikinų, kurie vėliau galės papildyti pagrindinę komandą“, – sakė Kauno komandos dublerių – NKL varžybose žaidžiančios „Žalgirio“-A.Sabonio mokyklos“ – vyriausiasis treneris Rimvydas Samulėnas.

„Žalgirio“ vadovai pripažįsta, kad jauną lietuvišką komandą galėtų nuspalvinti ir užsienietiški akcentai. Kauno klubui šiuo metu priklauso du talentingi vaikinai – 20-metis serbas Vladimiras Štimacas ir 17-metis estas Siimas-Sanderas Vene. Beje, abu neblogai kalba lietuviškai.

„Mūsų estas labai talentingas ir universalus žaidėjas. Vienu metu jį buvo užgriuvusios traumos, bet manau, kad jis gali tapti pasaulinės klasės žaidėju. Kol kas jį auginame Estijos, bet gal užauginsime ir Lietuvos rinktinei. Pavyzdžių yra“, – kalbėjo R.Samulėnas.

Tas pavyzdys – dabartinis „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjas Michailas Anisimovas. Iš Ukrainos į Kauną jis atvyko būdamas 13-os, gavo Lietuvos pilietybę ir su mūsų šalies rinktine 2005-aisiais jau tapo pasaulio jaunimo čempionu.

Būtina kurti piramidę

„Žalgirio“ ateities dėlionėje gali iškilti sunkumų ne vien dėl žaidėjų išlaikymo. Ankstesniais metais būta ne vieno pavyzdžio, kai moksleivių čempionatuose ar dublerių ekipoje blykstelėję krepšininkai taip ir neįsitvirtindavo pagrindinėje komandoje, pradėdavo klajones po kitus klubus, o vėliau iš viso dingdavo iš akiračio.

„Iš vaikų krepšinio iš karto šokti į Eurolygą yra labai sunku. Ne kiekvienam tai pavyksta, gal tik vienetams. O kitiems reikia pereinamojo laikotarpio – pažaisti NKL, po to LKL varžybose, – o tada galima jau galvoti apie sėkmingą žaidimą Eurolygos lygiu. Lietuviai bręsta ilgiau, vėliau sustiprėja ir atsiskleidžia, todėl būtina juos ilgiau grūdinti žemesnio rango varžybose“, – įsitikinęs „Žalgirio“ strategas R.Grigas.

Pasak R.Samulėno, būtina perspektyviausius žaidėjus išlaikyti vienoje komandoje bent iki 22-23 metų. Esą tai būtų veiksmingiau, nei skolinti krepšininkus po vieną įvairioms komandoms – taip daroma dabar.

G.Navikauskas užtikrino, kad trenerių pageidavimai artimiausiu metu turėtų virsti kūnu. Pasak jo, trūkstama piramidės grandimi galėtų tapti kitas Kauno klubas – „Aisčiai-Atletas“: „Manome, šiuo atveju dviračio išradinėti nereikia, o būtina naudotis jau įgyta patirtimi. Kalbėsimės su pagrindine „Atleto“ steigėja Kauno savivaldybe, kad ši komanda būtų stipri „Žalgirio“ dublerių komanda, kuri galėtų kovoti dėl trečios-penktos vietos LKL čempionate, o po kelerių metų dalyvauti ir tarptautinėse varžybose.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.