Vaikystėje beveik visi sergame angina, o kai kurie – net keletą kartų per metus. Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Otorinolaringologijos skyriaus vedėjui Virgilijui Sakalinskui nuolat tenka atsakinėti į tėvų klausimus: operuoti tonziles ar ne?
Sveikata ir vaistai
Tai, ką šiandien vadiname angina arba ūminiu tonzilitu, yra dar nuo antikinių Hipokrato laikų žinomas gomurinių tonzilių uždegimas. „Apsupusios įėjimą į kvėpavimo takus, kartu – ir į virškinimo traktą, tonzilės tarsi cerberiai saugo kvėpavimo takus nuo virusų ir mikrobų. Bet sudarydamos priekinę apsaugos liniją jos ir pačios dažnokai nukenčia. Jei tonzilės neatlaiko atakos, „užpuolikai” nuslenka giliau arba užsilaiko tonzilėse ir sukelia jų uždegimą”, – ligos atsiradimo mechanizmą aiškino V.Sakalinskas.
Gresia rimtos komplikacijos
Anot gydytojo, ar vaikas susirgs angina, labai priklauso nuo vidinių organizmo galių – imuniteto būklės, jo reaktyvumo. Jei organizmas nusilpęs, sutrikusi audinių ar bendra imuninė reakcija, jis negali atsispirti infekcijai. Tada tonzilėse sėkmingai dauginasi pūliniai mikrobai ar virusai, o iš jų išsiskiriantys nuodai toksinai pažeidžia limfoadenoidinį audinį. Tonzilės patinsta, padidėja. Infekcija toliau veržiasi į kaklo limfmazgius, juos darko ir vaikas gan rimtai suserga: iki 39 C ir daugiau pakyla kūno temperatūra, vargina stiprūs gerklės skausmai, pasireiškia viso organizmo apnuodijimo – intoksikacijos požymių.
Maža to, atsiranda didelė grėsmė vidaus organams. Dažniausiai nukenčia didieji kojų bei rankų sąnariai, inkstai, o galop ir širdis. „Persirgus angina gali atsirasti ne tik širdies raumens uždegimas – miokarditas, bet ir visų trijų sienelės sluoksnių pažeidimas, kuris traktuojamas kaip reumatas. Reali ir kraujo užkrėtimo – sepsio – tikimybė, nors antibiotikų eroje jis ir retai diagnozuojamas”, – aiškino gydytojas.
Be gomurinių tonzilių uždegimo, gali būti pažeista ir nosiaryklės tonzilė. Jai išvešėjus, padidėjus, sutrinka kvėpavimas per nosį. Pasitaiko ir liežuvio šaknies tonzilės uždegimas, vadinamoji liežuvinė angina, taip pat gerklų limfoadenoidinio audinio uždegimas – gerklų angina.
Skatina peršalimai
Anginą dažnai išprovokuoja bendras peršalimas ar ryklės atšaldymas, pavyzdžiui, paragavus šaltų gėrimų ar ledų. Dažniausiai susergama žvarbiomis vėlyvo rudens dienomis, lapkričio ir gruodžio mėnesį bei ankstyvą pavasarį, kai organizmas bando atsigauti nuo tamsių, gūdžių dienų, kai stokojama vitaminingo maisto. Vasarą ir žiemai įsibėgėjus angina sergama rečiau. Tačiau, suprakaitavusiam vaikui patekus į nedidelę oro srovę ar sėdus į mašiną su veikiančiu kondicionieriumi, ligos galimybė padidėja.
Beje, kartais iki tonzilių „prisikasama” ir aplinkiniu keliu. Štai pasitikrinti pas patyrusį ausų-nosies-gerklės specialistą dešimtmetei mergaitei rekomendavo ortodontė, pastebėjusi, kad ši kvėpuoja per burną. Ištyręs situaciją otorinolaringologas pasiūlė tonziles operuoti.
„Išvešėjusios tonzilės turi įtakos kvėpavimui per nosį. Papildomai gali būti ir nosiaryklinės tonzilės uždegimas. Tik normaliai kvėpuojant per nosį galima pašalinti ir sąkandžio problemas. Kitaip gali perniek nueiti visos ortodonto pastangos, taisant vaiko sąkandį. Tačiau ne visada būtina šalinti gomurinę tonzilę, kartais pakanka ją tik sumažinti”, – pritarė ir V.Sakalinskas.
Jis vardijo ir kitas dėl tonzilių kylančias ir, regis, iš pirmo žvilgsnio su jomis nesusijusias bėdas. Prasižiojęs vaikas atrodo tarsi žiopliukas, sutrinka priekinės smegenų dalies kraujo apytaka, tai lydi galvos skausmai, miego sutrikimai, išsiblaškymas, užmaršumas, trūkstant deguonies vaikas būna išbalęs, gali atsirasti klausos ir kalbos defektų, taip pat ir šlapinimasis į lovą.
Tampa lėtinis
Tačiau, užsiminus apie vaikui rekomenduojamą operaciją, tėvus apima baimė. Jie bando surinkti visą įmanomą informaciją, teiraujasi draugų, pažįstamų nuomonės, kol galop visai sutrinka. Tad V.Sakalinsko ir teiraujamės, kaip gydoma angina, kokiais atvejais išties reikia operuoti.
Specialistas pabrėžia, kad sergančiajam pūline angina arba ūminiu pūliniu tonzilitu gydyti reikia skirti tinkamą dėmesį. To nepadarius, ūminis uždegimas tampa lėtinis, gresia komplikacijos.
1990 metais atliktų tyrimų duomenys rodo, kad 25 proc. mokyklinio amžiaus vaikų sirgo vienokia ar kitokia lėtinio tonzilito ar adenoidito forma. Nekreipiant jokio dėmesio į lėtinę tonzilito formą, 4 proc. vaikų jis komplikuodavosi sąnarių, dar dažniau – inkstų bei širdies raumens uždegimu.
V.Sakalinskas primena, kad gydant anginą vaikui skirtus antibiotikus reikia vartoti ne mažiau kaip 7-10 dienų. „Tik tada iš organizmo ir pačių tonzilių išvalomi mikrobai. Trumpiau gydant galima nesunaikinti visų žalingų mikroorganizmų. Jie išlieka tonzilėse, sukurdami dauginimosi lizdus, pažeisdami audinius, palaikydami lėtinį uždegimą. Kartais jis paūmėja ir imituoja ūminio uždegimo – anginos vaizdą. Komplikacijos prasideda dažniausiai paūmėjus lėtiniam tonzilitui”, – aiškino otorinolaringologas.
„Todėl svarbu atskirti pūlinę anginą nuo lėtinio tonzilito paūmėjimų. Sergant ūminiu pūliniu tonzilitu arba angina niekada nerekomenduojama operuoti, t. y. šalinti tonzilių”, – sakė gydytojas. Praeityje bandyta tai daryti, tačiau beveik visos operacijos baigdavosi sunkiomis pūlinėmis komplikacijomis, o nesėkmės įtikino atsisakyti šio būdo.
Reikia operuoti
„Kitaip reikia vertinti lėtinio tonzilito gydymą. Kaip tik jo paūmėjimai būna dažni, kartojasi 2-3 kartus per metus. Tada mikrobai stengiasi prasiveržti į kraujo apytaką, gali pažeisti sąnarius, inkstus ar širdį. Infekcijai prasiveržus į gretimus audinius neretai susidaro pūliniai. Todėl vaikai, kuriems dažnai kartojasi lėtinio tonzilito paūmėjimai, turėtų būti operuojami”, – teigia otorinolaringologas.
Anot V.Sakalinsko, tonziles geriau šalinti vaikams nuo 7 metų amžiaus. Kodėl? „Septynerius metus tonzilės dalyvauja vaiko imuninės sistemos formavimo procese, o po to jos tampa nebūtinos, pradeda nykti. Šalinant jas mokyklinio amžiaus vaikams reikia tikėtis tik teigiamo rezultato, – organizme sunaikinamas pūlinis židinys, o pašalintas organas jau yra baigęs atlikti savo funkciją. Reikėtų operuoti ir jaunesnio amžiaus vaikus, jei lėtinis tonzilitas jiems tampa pavojingas”, – sako gydytojas.
Sprendžiant, ar būtina operuoti, atsižvelgiama į ligos eigą, ar dažnai būna jos paūmėjimų. Taip pat – į visų LOR organų būklę, pačių tonzilių pokyčius, kūno temperatūrą ir kraujo tyrimo rodiklius.
Operuojant gali būti taikoma vietinė nejautra arba narkozė. Pasak V.Sakalinsko, vaikams, ir ypač nervingiems, rekomenduojama taikyti narkozę, – taip procedūros mažiau įsirėžia į jų sąmonę. Ir nors su narkoze atliekamą operaciją lydi gausesnis kraujavimas, taip galima pašalinti netgi mažus limfoidinio audinio gabaliukus. Kita vertus, tonzilės sėkmingai pašalinamos ir taikant vietinę nejautrą.
Vis dėlto prisibijantys operacijos tėvai viliasi, kad vaikas vis dėlto „išaugs” iš ligos ir chirurgo pagalbos neprireiks. Bet, anot V.Sakalinsko, paprastai liga nestovi vietoje ir dažniau sunkėja nei pati savaime išsigydo. „Todėl jokiu būdu nepatartina vadovautis draugų, pažįstamų bauginimais ir leisti, atrodytų, nesunkiai ligai – tonzilitui – nekontroliuojamai rutuliotis”, – teigė gydytojas.