Prancūzija moka vertinti moterų grožį. Būtent čia karjerą padarė italė Monika Beluči, čia save rado ir vokietė Diana Kriuger. Pastaruosius keletą metų ji gyvena trijuose namuose: Berlyne, Paryžiuje ir Los Andžele. Neseniai gražuolė pasirodė naujame savo filme „Kodas: lobiai. Paslapčių knyga”
Dianą Kriuger neretai lyginama su sniego karaliene ar net su pačia Ketrina Deniov. Iš pradžių Diana buvo balerina. Bet, kaip dažnai nutinka, trauma neleido plėtoti vienos karjeros, tačiau suteikė progą padaryti kitą. Diana su idealiomis veido ir kūno proporcijomis tapo gana sėkmingu modeliu, o 1992 m. išėjo net agentūros „Elite” organizuojamo konkurso „Look of the Year” finalą.
Ji turėjo puikius kontraktus („L’Oreal”, „Lancome”, Giorgio Armani), tačiau gana miglotas ateities perspektyvas – juk modeliu amžinai nebūsi. Ji padarė tai, ką ir bando dauguma podiumo merginų – imtis vaidybos. Tai pasiseka nedaugeliui modelių, tačiau Dianai pavyko. Pirmiausia padėjo ryšiai: Prancūzijoje ją globojo režisierius ir prodiuseris Lukas Besonas bei jos būsimasis vyras Gijomas Kane. Antra, Diana laikėsi griežtos disciplinos: talento ir įgūdžių trūkumą ji lengvai kompensavo pastangomis ir ilgomis repeticijomis.
Kalbant apie Dianos asmeninį gyvenimą, po skyrybų su Gijomu Kane, mergina buvo užmezgusi nedidelę intrigėlę su Orlandu Blumu. Vėliau susitikinėjo su amerikiečių aktoriumi Džošua Džeksonu, o dabar jos vardą sieja su Džeku Hiustonu.
Jos vardas pateko į gražiausių planetos žmonių sąrašą, sudarytą pagal žurnalo „People” apklausą. Bet mergina mano, kad aktorei išoriniai duomenys labiau trukdo nei padeda – kaip, beje, ir jos garsiausiai veikėjai Helenai iš filmo „Troja”. „Šlovė mane gąsdina. Esu pripratusi prie nepriklausomybės ir bijau, kad šią privilegiją iš manęs anksčiau ar vėliau atims.”
Tai žinoma nutiks, jei ji ir toliau taip intensyviai filmuosis. O ir Holivudas, atrodo, geranoriškai žvelgia į šią svetimšalę, kas nutinka retai: ji nusifilmavo jau keturiose didelių biudžetų amerikiečių juostose. Dabar Diana pasirodo „Kodas: lobiai. Paslapčių knyga” (2004 m. juostos tęsinys) drauge su garsiuoju Nikolu Keidžu.
Ar iškart sutikote filmuotis juostoje „Kodas: lobiai. Paslapčių knyga”?
Taip, antrojo filmo scenarijus mane įkvėpė. Be to, buvo smagu vėl susitikti su filmo partneriais, filmavimo grupe. Tai ne šiaip paprastas veiksmo filmas, siužetas paremtas istoriniais faktais, be to, jis ne mažiau sąmojingas nei pirmasis filmas. Jei kas ir moka tai padaryti, tai Džeris Brukhaimeris tikrai.
Pirmojo filmo pabaigoje jūsų ir Nikolo Keidžo veikėjai įsimylėjo vienas kitą. Kaip santykiai klostosi toliau?
Taip, bet naujasis filmas prasideda tuo, kad Benas ir Abigailė išsiskiria. Jiems pabodo monotoniškas gyvenimas, juk jau rado didžiąją brangenybė ir reikia gyventi toliau, tad mano veikėja grįžta dirbti į archyvą. Tačiau vėliau Benui prireikia Abigailės pagalbos…
Ar prieš prasidedant filmavimui, repetavote, apgalvojote, kaip kis jūsų personažas?
Žinoma, prieš pradedant darbus mes kruopščiai aptarėme scenarijų, tačiau buvo vietų ir improvizacijai. Kuriant panašaus žanro filmus naujos idėjos turi didelę reikšmę. Man patinka Abigailės vaidmuo, kadangi ji protinga ir yra svarbi figūra ieškant lobių, o ne šiaip pagrindinio herojaus palydovė.
Ar filme yra tokia scena, kuri jums labiausiai įsiminė?
Ši juosta man tapo savotišku ištvermės išbandymu. Žinote, kai vyksta naktinis filmavimas ir tu beveik nemiegi keturias penkias naktis iš eilės, susikaupti labai sunku. Tai didelis veiksmo filmų trūkumas, mat aktoriams tenka labai ilgai laukti, kol bus pasirengta sudėtingai scenai, ir tik tada prasideda darbas. Ekrane visas veiksmas tetrunka pusantros valandos, tačiau tam prireikia ilgų mėnesių sunkaus darbo.
Ir antrajame filme dirbate drauge su Nikolu Keidžu. Ar pavyko perprasti jo kaip aktoriaus paslaptį, kaip jam pasisekė tapti tokio masto žvaigžde?
Nikas taip seniai tuo užsiima, kad net stebiuosi, iš kur jis semiasi jėgų dirbti taip emocionaliai, išsunkti save iki paskutinio lašo. Jis suvaidina trijuose ar keturiuose filmuose per metus, tačiau yra visada pasirengęs dirbti, visada ateina laiku, kiekvieną sceną gludina iki tobulybės.
Kaip reagavote, kai sužinojote, kad filme vaidins ir Helen Miren?
Ji visai neseniai gavo „Oskarą”, ir atrodo, kad tokia aktorė turėtų būti šiek tiek pasipūtusi arba labai rimta. Tačiau jau pirmąją dieną filmavimo aikštelėje ji pradėjo užsirašinėti savo replikas ant mažų lapelių, kurie mėtėsi visur. Man patiko, kad Helen visai neįsitempusi, dažnai juokauja. Ji tapo gaivaus oro gūsiu aikštelėje.
Svajojate padaryti panašią karjerą, gauti premiją?
Kine dirbu tik penkerius metus. Mano karjera faktiškai prasidėjo nuo „Trojos”, po kurios apie mane sužinojo Holivudas. Tačiau save matau labiau kaip charakterinių vaidmenų atlikėją nei ypač pelningų filmų žvaigždę. Dabar renkuosi nedidelius projektus, kuriuose siūlo suvaidinti ryškius personažus.