Internetas netruks apimti visą darbo rinką, daugelyje verslo sričių jaučiamas darbo jėgos stygius, o darbdaviai darbininkiškų profesijų darbuotojus jau bando importuoti iš užsienio. Tačiau dėl nuolat augančių atlyginimų darbo rinkoje ir toliau išlieka optimistinės nuotaikos. Bet ekspertai įspėja, kad jas gali koreguoti šalies ekonominė būklė ir ore sklandanti krizės nuojauta.
Kaip ir kasmet sausio mėnesį, pirmasis Lietuvoje karjeros portalas CV.LT atliko lyginamąjį praeitų (2007) metų internetinės darbo rinkos tyrimą ir apžvelgė situaciją darbo rinkoje. Nors šis tyrimas buvo atliktas naudojantis tik karjeros portalo CV.LT duomenimis, tačiau jis tiksliai atspindi padėtį internetinėje darbo rinkoje ir leidžia daryti kai kurias įžvalgas, bei prognozuoti šių metų tendencijas.
Tyrimo metu domėtasi kokio profilio įmonės ir kokių pareigybių darbuotojų pernai ieškojo internete, aiškinamasi kokiuose miestuose labiausiai ieškota darbo jėgos, kokiose veiklos srityse buvo siūlomos darbo vietos.
Taip pat buvo bandoma sudaryti ieškančiojo darbo internete portretą, domėtasi kokių sričių specialistai labiausia ieško darbo internete, domėtasi jų lytimi, kalbų mokėjimu, amžiumi ir vieta, kur jie pageidautų dirbti.
Analizuojant tyrimo medžiagą, paaiškėjo, kad:
labiausiai pernai ieškoję darbo Internete norėjo įsidarbinti Vilniuje (42,2 %) ir Kaune (18,7 %), po to sekė Klaipėda (6,6 %) ir tik 2,4 % ieškojo darbo užsienyje.
Dažniausiai darbo Internete ieškojo aktyviausi žmonės 25-29 metų – 39%, 20-24 metų – 25%, 30-34 metų – 16,7%.
Ieškančių darbo Internete vyrų ir moterų yra maždaug po lygiai: 54% moterų ir 46% vyrų.
Ieškantieji darbo internete neblogai mokėjo užsienio kalbas, o anglų kalbos žinios beveik pasivijo rusų kalbos: rusiškai mokėjo – 67%, angliškai – 64%, vokiškai – 22%, lenkiškai -11,7%, prancūziškai – 11,7%.
Net 78% pernai ieškojusiųjų darbo internete turėjo aukštąjį išsilavinimą
1. Pernai Internete labiausiai buvo ieškota darbuotojų užimti šioms pareigoms: vadybininkų – 24,5%, vadovų – 12,0%, administratorių – 6,0%, buhalterių – 4,0%, projektų vadovų –3,8 %, konsultantų – 3,5 %, pardavėjų-konsultantų – 3,2%, inžinierių – 3,2%, programuotojų – 3,0%, asistentų – 2,8%, analitikų – 1,9%.
2. Lietuvoje darbuotojų Internete daugiausiai ieškojo šio profilio įmonės:
prekybos – 15,8%, gamybos – 11,8%, IT – 11,2%, bankininkystės ir finansų – 10%, paslaugų – 9,2%.
3. Darbuotojų Internete daugiausia buvo ieškoma darbams šiuose miestuose:
Vilniuje – 65,5%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 7,8%, kitur – 10%.
4. Darbai Internete daugiausiai buvo siūlomi šiose srityse: pardavimų – 30%, IT – 13,1%, klientų aptarnavimo – 11,6%, gamybos – 10,3, finansų – 9%.
Specialisto komentaras
Tadas Rimkus, CV.LT produkto vadovas:
Internetas jau pradeda apimti visą darbo rinką, čia darbo ieško ne tik administracinio lygio darbuotojai. Jei iki šiol tai būdavo praktiškai išskirtinai administracinių darbuotojų ir darbų paieškos erdvė, tai dabar auditorija sparčiai plečiasi. To priežastis – Interneto sklaida, interneto prieigą turi 40,3 % Lietuvos namų ūkių (www.stat.gov.lt).
Darbuotojų stygius šiuo metu jaučiamas visose srityse, ne tik IT ar techninėse pozicijose kaip buvo ankstesniais metais. Gerą specialistą surasti nelengva bet kurioje srityje. Todėl darbdaviams rekomenduotina ypač atidžiai rinktis paieškos šaltinį.
Emigracija kol kas Lietuvoje labiau įtakoja darbininkiškų profesijų darbuotojų stygių.
Bet čia matyti permainų, jau pasirodė pirmieji užsienio darbininkai. Administracinių specialybių atstovus veikia kiti veiksniai: didesnė pasiūla ir, atitinkamai, padidėjusi galimybė rinktis, aukšti atlyginimo lūkesčiai, daug didesni kvalifikaciniai reikalavimai tai pačiai darbo vietai, nei anksčiau.
Atlyginimai pernai augo tolygiai ankstesnių metų tendencijai. Ypač išaugo darbuotojų atlyginimų lūkesčiai, kai kuriose srityse net 50%. Priežastys akivaizdžios – kylančios kainos, viešojoje erdvėje eskaluojami atlyginimo augimo tempai, darbuotojų trūkumas.
Pastaruoju metu skelbdami darbuotojų paiešką, darbdaviai stengiasi reikalauti tik būtiniausių dalykų, priešingai nei kokius 3 metus, kai būdavo reikalaujama net tai darbo vietai nevisai nebūdingų kvalifikacijų. Priežastis – darbuotojų trūkumas. Jei įmanoma, priimami darbuotojai be patirties ir specialistai auginami pačiose įmonėse
Kai dabar kalbama apie darbuotojų trūkumą, turima omenyje ne tai, kad tokių specialistų apskritai nėra. Jų yra, bet jie turi darbus ir jų darbdaviai daro viską, kad juos išlaikytų. Tad prie įprastinio paskelbimo apie ieškomą darbuotoją dabar būtina atlikti ir kitus veiksmus – kurti savo įmonės, kaip geidžiamo darbdavio įvaizdį, auginti jaunus, kol kas neturinčius reikiamos darbo patirties specialistus, motyvuoti esamus žmones.
Šiuo metu darbo rinkoje išlieka pernai vyravęs optimizmas. To priežastis – didėjantys atlyginimai, gausi darbo pasiūla ir didelės galimybės rinktis. Tačiau šiemet nuotaikas gali koreguoti šalies ekonomikos būklė ir ore sklandanti galimos krizės nuojauta.