Kardinolas Audrys Juozas Bačkis ragina atsakingiau vartoti žodį „laisvė” ir dažniau jį keisti atsakomybės sąvoka.
Kalbėdamas Sausio 13-ajai skirtame Seimo posėdyje kardinolas pabrėžė, kad „laisvė buvo ypatingas žodis visiems lietuviams, tą šaltą naktį išėjusiems į Vilniaus gatves”.
„Kai šiandien iš politikų lūpų, iš televizijos ar radijo girdime žodį „laisvė”, tai dažniausiai kalbama apie visai kitus dalykus. Sakomos frazės, kuriose būtų daug geriau laisvę pakeisti atsakomybe. Tai yra, sakyti ne prekybos laisvė, bet atsakinga prekyba, ne žiniasklaidos laisvė, bet atsakinga žiniasklaida, ne reklamos laisvė, bet atsakinga reklama ir taip toliau”, – sakė A.J.Bačkis.
Kartu jis retoriškai klausė, kaip šiandien valstybė gina savo piliečius.
„Kalbu ne vien apie tai, kad ginami kenčiantys nuo skurdo, nepriteklių, neįgalumo. Kalbu apie priemones, kurios gintų gyvybes nesulaukiančias net gimimo, žūstančius per avarijas, mirtinai nusigeriančius ar pakeliančius prieš save ranką dėl depresijos ir psichozių. Kas bebūtų pasiūlyta gyvybėms ginti, visuomet atsiranda neva svarbesnių dalykų. Gyvybės lieka neapgintos, nes moterys turi reprodukcines teises, o važiuojantys automobiliais teisę pirkti degtinę degalinėse. Gyvybėms kyla vis nauji pavojai, nes verslas turi teisę į maksimalų pelną, o politikai teisę į verslo paramą”, – iš Seimo tribūnos sakė kardinolas.
Jis apgailestavo, kad „daugelio dabarties veikėjų suvokimas apie Lietuvos ateitį labai nykus”.
„Dienų dienas diskutuojama apie verslo interesus žvalgantis galimų rėmėjų, tačiau pristinga laiko švietimo, mokslo, šeimos, sveiko gyvenimo būdo reikalams. Ar daug parlamentarų, kurie nuoširdžiai rūpinasi koks subręs Lietuvos jaunimas, kokia sveika, o gal visiškai suirusi šeima augins kitą vaikų kartą, ar dažnas gali paminėti, jog per kadenciją ką nors realiai nuveikė padėdamas tėvams bei mokytojams apsaugoti nepilnamečius nuo smurto, alkoholio, narkotikų, trumpalaikių malonumų propagandos?”, – kalbėjo A.J.Bačkis
Seimo pirmininko Viktoro Muntiano nuomone, didžiausias pastarųjų metų praradimas, kad „Lietuvos mumyse liko mažiau negu buvo tuomet”.
Seimo posėdyje dalyvavęs Lenkijos parlamento vadovas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) pabrėžė lenkiantis galvą „prieš lietuvių narsumą ir ryžtą kovojant už laisvę”.
„Lenkiu galvą prieš tapusį priežodžiu Lenkijoje lietuvišką užsispyrimą, kuris atnešė jums, lietuviams, išsvajotą ir išsapnuotą nepriklausomybę. Didžiuojuosi tuo, jog tų didelių ir sunkių dienų metu mes, Lenkijos „Solidarumo” žmonės, buvome kartu su Lietuva”, – sakė Lenkijos parlamento vadovas.
Lietuviškai savo pasisakymą pradėjęs B.Komorowskis taip pat prisiminė, kad dalis jo giminės yra kilusi iš Lietuvos. „Mano protėviai galvojo ir jautė taip, kaip apie tai pasakė lenkiškais žodžiais Adomas Mickevičius: „Lietuva, mano tėvynė, tu esi kaip sveikata”, – pridūrė jis.
Pažymėjęs, jog lenkai ir lietuviai gali Europai parodyti vieną iš seniausių ir įdomiausių demokratijos integracijos ir tolerancijos tradicijų, siekiančių 16-ąjį amžių, parlamento vadovas teigė, jog dabar vienu pagrindinių uždavinių turi būti rūpinimasis bendrais kaimynais, ypač baltarusiais, kuriems dar netenka visiškai džiaugtis laisve ir demokratija.
„Kartu turime ir toliau nuosekliai remti labai artimą mūsų kaimynę Ukrainą jos kelyje į euroatlantines struktūras”, – pridūrė B.Komorowskis.
Latvijos parlamento pirmininkas Gundaras Daudzė pabrėžė esantis didelis Baltijos šalių bendradarbiavimo šalininkas.
„Esu įsitikinęs, kad ir šiuo metu Baltijos šalių bendri veiksmai ir platesnis regiono bendradarbiavimas yra neišvengiamas, nes turime konkrečius uždavinius – energetika, transportas, santykiai su kaimynais, aplinkosauga ir daugybė kitų, kuriuos geriausiai galime spręsti drauge”, – posėdyje sakė G.Daudzė.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės siautėjimą Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pastato.